Michel Foucault

 

Seksualumo istorija

 

Išvados (19 (3-7) skyrius iš M.Foucault knygos "Seksualumo istorija")

 

IŠVADOS

 

Atrodo, jog visi moraliniai seksualinės veiklos ir jos malonumų apmąstymai pirmaisiais mūsų eros amžiais rodo tam tikrą griežtumo temų sustiprėjimą. Gydytojai nerimavo dėl seksualinės praktikos poveikio, rekomendavo savanorišką susilaikymą ir skelbė, jog geriau vertėtų puoselėti nekaltybę negu mėgautis malonumais. Filosofai smerkė nevedybinius santykius ir sutuoktiniams nurodė laikytis be jokių išimčių griežtos ištikimybės. Galiausiai atrodo, jog doktrinos šiek tiek nuvertino meilę berniukams.

Tačiau ar reikia taip kuriamoje schemoje matyti būsimos moralės, kuri įsigalės krikščionybės laikais, kai pats lytinis aktas bus laikomas blogiu, kai jam teisėtumas bus suteikiamas tik santuokoje, o meilė berniukams bus pasmerkta kaip prieštaraujanti gamtai, eskizą? Ar reikia manyti, kad kai kas jau graikų ir romėnų pasaulyje nujautė apie šį seksualinio griežtumo modelį, kuriam vėliau krikščioniškosiose visuomenėse bus suteikta legali ginkluotė ir institucinė parama? Tai reikštų, kad keli filosofai, užsidarę neegzistuojančiame pasaulyje, sukūrė eskizą kitos moralės, kuriai skirta ateinančiais šimtmečiais įgauti labiau priverstines formas ir plačiau įsigalėti.

Klausimas yra svarbus ir turintis ilgą tradiciją. Nuo pat Renesanso jis nubrėžė gana panašias skiriamąsias linijas tiek katalikybėje, tiek protestantizme: vienoje pusėje tie, kurie tikrąja antikine morale laikė artimą krikščionybei moralę (tai Justo Lipsijaus tezė Manuductio ad stoicam philosophiam , kurią C. Barthas radikalizavo, paversdamas Epiktetą tikru krikščioniu; o vėliau katalikų J. P. Camus ir ypač Jean Marie iš Bordo tezė veikale Epiktetas – krikščionis);  o kitoje pusėje tie, kurių nuomone, nors stoicizmas ir buvo dorovinė filosofija, bet, be jokių abejonių, pagoniškoji (taip manė protestantas Saumaise’as ir katalikai Arnauld ar Tillemont’as). Esmė ne ta, kad kai kurie antikos filosofai turėjo būti pateikti krikščioniškojo tikėjimo požiūriu arba šis tikėjimas apsaugotas nuo bet kokio pagoniško užkrato; problema taip pat buvo numatyti, kokius pagrindus duoti moralei, kurios nurodomieji elementai iki tam tikro taško atrodė bendri graikų bei romėnų filosofijai ir krikščioniškajai religijai. Debatai, kurie kilo XIX a. pabaigoje, juo labiau nėra svetimi šiai problematikai, net jei jie su šiomis problemomis interferuoja istorinį metodą. Zahnas garsiajame Kreipimesi  920 nebandė iš Epikteto padaryti krikščionies, o tik iš minties, kuri apskritai buvo laikoma stojiška, išskirti krikščionybės skiriamąsias žymes ir jos įtaką. Jam atsakančio Bonhofferio 921 veikalas bandė sukurpti minties vienybę taip, kad, siekiant paaiškinti vieną ar kitą aspektą, nereikėtų šauktis išorinio veiksmo neatitikimo. Tačiau taip pat buvo kalbama apie žinojimą, kur ieškoti moralinio imperatyvo pagrindimo, ir apie tai, ar įmanoma nuo krikščionybės atsieti tam tikrą su ja dažnai asocijuojamą moralės tipą. Vis dėlto atrodo, kad visuose šiuose debatuose daugiau ar mažiau neaiškiai buvo priimamos trys prielaidos: pagal pirmąją moralės esmė – jos turimi kodekso elementai; pagal antrąją vėlyvosios antikos filosofinė moralė dėl savo griežtų taisyklių priartėjo prie krikščionybės, beveik visiškai atsisakydama buvusios tradicijos; galiausiai pagal trečiąją prielaidą krikščioniškąją moralę ir tą, kuriai kai kurie antikos filosofai nutiesė kelią, reikia lyginti vadovaujantis taurumo ir skaistumo sąvokomis.

Tačiau tuo apsiriboti beveik neįmanoma. Pirmiausia reikia turėti omenyje, kad seksualinio griežtumo principai nebuvo pirmą kartą apibrėžti imperijos epochos filosofijoje. IV amžiaus graikų filosofijoje galima rasti formuluočių, kurios buvo nė kiek ne mažiau reiklios. Salia viso kito, kaip matėme, lytinis aktas nuo labai senų laikų, atrodo, buvo laikomas pavojingu, sunkiai valdomu ir brangiai kainuojančiu; jo praktikos saiko ir dėmesingo režimo buvo reikalaujama labai seniai. Platonas, Isokratas ir Aristotelis, kiekvienas savaip ir dėl skirtingų priežasčių, rekomendavo bent jau kai kurias santuokinės ištikimybės formas. O meilei berniukams buvo galima suteikti aukščiausią vertę, tačiau iš jos taip pat buvo reikalaujama susilaikymo, kad ji galėtų išlaikyti dvasinę vertę, kurios iš jos buvo laukiama. Taigi rūpinimasis kūnu ir sveikata, požiūris į moterį ir į vedybas, santykiai su berniukais labai ilgai buvo griežtos moralės sukūrimo motyvai. Ir tam tikru būdu seksualinis griežtumas, kuris pastebimas kai kurių pirmųjų mūsų eros amžių filosofų veikaluose, įsišaknija šioje antikos tradicijoje, bet jau ta prasme, kad ji skelbia ateities moralę.

Tačiau būtų neteisinga šiuose seksualinio malonumo apmąstymuose matyti tik senosios medicininės ir filosofinės tradicijos išlaikymą. Tiesa, kad negalima nepripažinti to, kas galėjo būti tęsiama, rūpestingai išsaugota, savanoriškai atgaivinta šioje pirmųjų amžių filosofijoje, kurią taip aiškiai persekiojo klasikinė kultūra. Helenistinė filosofija ir moralė patyrė tai, ką Marrou vadino „ilga vasara“. Tačiau dėl to daugelis modifikacijų ne mažiau jaučiamos: jos neleidžia Muzonijaus arba Plutarcho moralės laikyti paprasčiausiu Ksenofonto, Platono, Isokrato ar Aristotelio pamokų akcentavimu; jos taip pat neleidžia Sorano ar Rufo Efesiečio patarimų laikyti Hipokrato ar Dioklio principų variacijomis.

Pokyčius dietetikos ir sveikatos problematizavimo srityje pabrėžia intensyvesnis nerimas, platesnis ir detalesnis lytinio akto ir kūno koreliacijos apibūdinimas, gyvesnis dėmesys jo efektų dviprasmiškumui ir trikdantiems padariniams. Ir tai ne tik didesnis kūnui skiriamas rūpestis; tai taip pat kitoks būdas suprasti seksualinę veiklą ir jos vengti dėl giminystės su ligomis ir blogiu. Moters ir vedybų problematizavimo modifikacija labiausiai susijusi su vedybinių saitų ir jų sukuriamo dualistinio ryšio vertės iškėlimu; teisingą vyro elgesį, saikingumą, kurio jis turi iš savęs reikalauti, pateisinti turi ne tik jo statusas, bet ir pati santykių prigimtis, jų universali forma ir iš to kylantys abipusiai įsipareigojimai. Galiausiai, kalbant apie berniukus, susilaikymo būtinybė yra vis mažiau laikoma būdu suteikti meilės formoms kuo aukštesnes dvasines vertes, o vis daugiau kaip savo netobulumo požymis.

Taigi per šias jau anksčiau egzistavusių temų modifikacijas galima atpažinti gyvenimo meno, kur vyrauja rūpinimasis savimi, plėtojimąsi. Šis savęs paties ugdymo menas primygtinai nebekalba apie nesaikingumą, kuriam kartais atsiduodama ir kurį reikėtų valdyti norint valdyti kitus; jis vis labiau pabrėžia, jog individą labai pažeidžia įvairūs seksualinės veiklos sukelti skausmai; jis taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę ją priversti paklusti universaliai formai, kuria susijungiama ir kurią visoms žmogiškosioms būtybėms pagrindžia gamta ir protas. Jis taip pat parodo, jog svarbu plėtoti visas praktikas ir visus pratimus, kuriais galima išlaikyti savikontrolę ir galiausiai pasiekti gryną pasitenkinimą savimi. Šie seksualinės moralės pokyčiai nesietini su draudimo formų akcentavimu; tai gyvenimo meno, susijusio su klausimu apie save patį, savo priklausomybę ir nepriklausomybę, savo universalią formą ir ryšio, kurį galima ir reikia užmegzti su kitais, apie procedūras, kurioms padedant atliekama savo paties kontrolė, ir apie būdą, padedantį sukurti visišką suverenitetą sau pačiam, išplėtojimas.

Šiame kontekste pasireiškia dvigubas fenomenas, būdingas šiai malonumų etikai. Viena vertus, prašoma skirti daugiau dėmesio seksualinei praktikai, jos poveikiui organizmui, jos vietai santuokoje ir vaidmeniui, kurį ji ten atlieka, jos vertei ir keblumams santykiuose su berniukais. Tačiau, prie jos labiau apsistojant, skiriant jai daugiau dėmesio, ji lengviau pasireiškia kaip pavojinga ir galinti pakenkti ryšiui su savimi, kuris buvo kuriamas; atrodo, vis labiau būtina ja abejoti, ją kontroliuoti, ją lokalizuoti, kiek tai įmanoma, tik vedybiniuose santykiuose – leidžiant vedybiniuose ryšiuose jai suteikti svarbesnę reikšmę. Problematizavimas ir nerimas eina koja kojon, apie juos keliami klausimai ir reiškiamas budrumas. Visas šis moralinių, medicininių ir filosofinių apmąstymų judėjimas taip pat siūlo tam tikrą lytinio elgesio būdą, kuris skiriasi nuo pasiūlytojo IV amžiuje, tačiau jis taip pat skiriasi ir nuo to, kuris bus vėliau matomas krikščionybėje. Jei seksualinė veikla savo forma ir poveikiu panaši į blogį, vis dėlto ji pati iš esmės nėra blogis. Jos natūralus ir racionalus išbaigtumas pasiekiamas santuokoje; tačiau santuoka nėra, su kai kuriomis išimtimis, griežta ir būtina sąlyga, kad seksas nustotų būti blogiu. Jis sunkiai randa savo vietą meilėje berniukams, tačiau ši vis dėlto nėra pasmerkiama kaip prieštaraujanti gamtai.

Taigi, tobulinant gyvenimo ir rūpinimosi savimi menus, susikuria keletas taisyklių. Jos atrodo gana artimos toms, kurios bus randamos busimųjų moralių formuluotėse. Tačiau ši analogija neturi sukelti iliuzijų. Tos moralės apibrėš kitas ryšio su savimi savybes: etinio turinio apibūdinimą, išeities tašku laikant ribotumą, nuopuolį ir blogį; pajungimo būdą, įgaunantį paklusnumo bendram įstatymui, kuris kartu yra asmeninio dievo valia, formą; darbo su savimi tipą, kuris reikalauja sielos iššifravimo ir apvalančiosios troškimų hermeneutikos; etinio tobulėjimo būdą, kuris veda prie savęs atsižadėjimo. Kodekso elementai, susiję su malonumų ekonomija, santuokine ištikimybe, santykiais tarp vyrų, gali likti analogiški. Tada jie kils iš visiškai perdirbtos etikos ir kitokio būdo tapti seksualinio elgesio moraliniu subjektu.

 

--------------------------------------

Išnašos:

920 Th. Zahn.  Der stoiker Epiktet und sein Verhaltnis zum Christentum, 1894.

 

921 A. Bonhöffer.  Epiktet und das Neue Testament, 1911.

----------------------------------------

 

CITUOTŲ TEKSTŲ SĄRAŠAS

 

ACHILAS TATIJAS

Leukipė ir Klitofontas,  P. Grimai prancūziškas vertimas, Paryžius, Gallimard, La Pleiade, 1963.

 

AISCHINAS

Prieš Timarchą , V. Martin ir G. de Bude tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

ALLBUT C.

Greek Medicine in Rome,  Londonas, 1921.

 

ANTIFONAS

Pasisakymai , L. Gernet sudarytas ir išverstas tekstas, Prancūzijos universitetų kolekcija (C.U.F.).

 

ANTILAS

Žr. OREIBASIJAS

 

ANTIPATRAS

In STOBAJAS, Florilegium,  A. Meinecke leid., Leipcigas, 1860–1863 (t. III, p. 11–15).

 

APULĖJUS

Metamorfozės,  P. Grimald vertimas, Paryžius, Gallimard, Ia Pleiade, 1963.

Apie Sokrato dievą,  J. Beaujeu prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

ARETAJAS KAPADOKIETIS

Apie ūmių ir lėtinių ligų požymius, priežastis ir gydymą, Corpus Medicorum Graecorum  tekstas, II, Berlynas, 1958; L. Renaud vertimas, Paryžius, 1834.

 

ARISTIDAS

Pagyrimas Romai , tekstas in J. H. Oliver, The Ruling Power. A Study of the Roman Empire in the Second Century A. C.  through the Roman Oration of Aelius Aristides, Filadelfija, 1953.

 

ARISTOFANAS

Acharniečiai,  V. Coulon parengtas ir H. Van Daele išverstas tekstas (C.U.F.).

Moterys tautos susirinkime,  V. Coulon parengtas ir H. Van Daele išverstas tekstas (C.U.F.).

Raiteliai,  V. Coulon parengtas ir H. Van Daele išverstas tekstas (C.U.F.).

Tesmoforijos,  V. Coulon parengtas ir H. Van Daele išverstas tekstas (C.U.F.). ARISTOTELIS

Apie sielą,  A. Jannone parengtas ir E. Barbotin išverstas ir anotuotas tekstas (C.U.F.).

Eudemo etika,  H. Rackham tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Nikomacho etika,  H. Rackham tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); prancūziškas vertimas R. A. Gauthier ir J. Y. Jolif, Louvain Paryžius, 1970.

Apie gyvūnų kilmę,  P. Louis tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Gyvūnų istorija,  P. Louis tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Gyvūnų dalys,  P. Louis tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Politika, H. Rackham tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Retorika , J. Voilquin ir J. Capelle tekstas ir vertimas, Paryžius, 1944.

 

ARTEMIDORAS

Sapnų aiškinimas,  A. J. Festugière prancūziškas vertimas, Paryžius, 1975; R. J. White angliškas vertimas, New Haven, 1971.

 

ATĖNAJAS

Žr. OREIBASIJAS

 

AUBENQUE P.

Aristotelio atsargumas,  Paryžius, P.U.F., 1963.

 

AUGUSTINAS, šventasis

Išpažinimai,  M. Skutella parengtas ir E. Trehorel bei G. Bouisson išverstas tekstas, in Oeuvres, t. XIII, Paryžius, 1962.

 

AULAS GELIJUS

Atikos naktys,  R. Macache tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

BABUT D.

Plutarchas ir stoicizmas,  Paryžius, P.U.F., 1969.

 

BEHR C. A.

Aelius Aristides ir „the Sacred Tales“,  Amsterdamas, 1968.

 

BETZ H. D.

Plutarchs’s Ethical writings and Early Christian Literaturem,  Leyde, 1978.

 

BLOCH R.

De Pseudo Luciani Anioribus,  Argentorati, 1907.

 

BONHÖFFER A.

Epiktet und die Stoa,  Štutgartas, 1890.

Die Ethik des Stoikers Epiktet , Štutgartas, 1894.

Epiktet und das Neue Testament,  Giessen, 1911.

 

BOSWELL J.

Christianity, Sodai Tolerance, and Homosexuality,  Čikaga, 1980.

 

BOWERSOCK G. W.

Greek Sophists in the Roman Empire,  Oksfordas, 1969.

 

BRISSON L.

Straipsnis „Eros“ Mitologijos žodyne,  Paryžius, Flammarion, 1981.

 

BROUDEHOUX J. P.

Vedybos ir šeima Klemenso Aleksandriečio veikaluose,  Paryžius, Beauchesne, 1970.

 

BUFFIÈRE F.

Paauglys Erotas. Pederastija antikinėje Graikijoje,  Paryžius, Les Belles Lettres, 1980.

 

CANGUILHEM G.

Istorijos ir filosofijos studijos,  Paryžius, Vrin, 1968.

 

CELCIJUS

De medicina,  W. G. Spencer angliškas tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); A. Vedrenes prancūziškas vertimas, Paryžius, 1876.

 

CHARITONAS AFRODISIADIETIS

Chairėjo ir Kalirojės nuotykiai,  G. Molinié prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

CICERONAS

Tusculanes,  G. Fohlen ir J. Humbert prancūziškas tekstas ir vertimas.

 

CROOK J. A.

Law and Life in Rome,  Londonas, 1967.

 

DAUVERGNE H.

Katorgininkai,  Paryžius, 1841.

 

DEMOSTENAS

Prieš Neerą,  L. Gernet tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Eroticos , R. Clavaud tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

DIOGENAS LAERTIJAS

Filosofų gyvenimas , R. D. Hicks tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); prancūziškas vertimas R. Genaille, Paryžius, Garnier FIammarion, 1965.

 

DIOKLIS

Apie režimą , in Oreibasijas, Medicininė kolekcija , t. III, U. Bussemaker ir Ch. Daremberg tekstas ir vertimas, Paryžius, 1858.

 

DIONAS KASIJUS

Romos istorija , E. Cary angliškas tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

 

DIONAS PRUSIETIS

Kalbos , J. W. Cohoon tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

 

DOVER K. J.

Classical Greek Attitudes to Sexual Behaviour,  Arethusa, 6, 1973.

Greek Popular Morality in the Time of Plato and Aristotle,  Oksfordas, 1974.

Greek Homosexuality,  Londonas, 1978; prancūziškas vertimas S. Saïd: Graikų homoseksualumas, Grenoblis, 1982.

 

DUBY G.

Riteris, moteris ir kunigas , Paryžius, Hachette, 1981.

 

EPIKTETAS

Pokalbiai , J. Souilhé tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Vadovas , E. Brehier prancūziškas tekstas ir vertimas (Stoikai, Gallimard, La Pleiade, Paryžius, 1962).

 

EPIKŪRAS

Laiškai ir aforizmai,  M. Conche prancūziškas tekstas ir vertimas, Villiers sur Mer, 1977.

 

EURIPIDAS

Jonas , L. Parmentier ir H. Grégoire tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Medėja , L. Méridier tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

FERGUSON J.

Moral Values in the Ancient World , Londonas, 1958.

 

FESTUGIÈRE A. J.

Graikų filosofijos studijos , Paryžius, Vrin, 1971.

 

FILODEMAS

Peri parrhēsias , A. Olivieri parengtas tekstas, Leipcigas, 1914.

 

FILOSTRATAS

Apolonijo Tianiečio gyvenimas , P. Grimai vertimas, Paryžius, Gallimard, Ia Pleiade, 1963.

 

FLANDRIN J. L.

Metas bučiuoti , Paryžius, Seuil leid., 1983.

 

FRAISSE J. Cl.

Philia, draugystės sąvoka antikinėje filosofijoje,  Paryžius, Vrin, 1974.

 

GAGÉ J.

Les Classes sociales dans l’Empire romain,  Paryžius, Payot, 1964.

 

GALENAS

Apie dalių naudą, Opera omnia , C. G. Kiihn leidimas, Hildesheim, 1964–1965, t. II; Ch. Daremberg prancūziškas vertimas in Galeno anatominiai, fiziologiniai ir medicininiai kūriniai,  Paryžius, 1856; M. T. May angliškas vertimas, Ithaca, 1968.

Apie pažeistas vietas, Opera omnia,  C. G. Kiihn leidimas, t. VIII; Ch. Daremberg prancūziškas vertimas, t. II; R. E. Siegel angliškas vertimas, Bale, 1976.

Veikalas apie sielos aistras ir klaidas,  tekstas in Opera omnia,  C. G. Kiihn leidimas; R. Van der Helst prancūziškas vertimas, Paryžius, Delagrave, 1914.

 

GRANT M.

The Climax ofRome. The Finai Achievments of the Ancient World,  Londonas, 1968.

 

GRILLI A.

II problema della vita contemplativa nei mondo greco romano,  Milanas Roma, 1953.

 

GRIMAI, P.

Seneka, arba Imperijos sąžinė,  Paryžius, 1978.

 

HACC Th.

Narrative Technique in Ancient Greek Romances. Studies of Chariton, Xenophon Ephesius and Achilles Tadus,  Stokholmas, 1971.

 

HADOT J.

Seneca und die griechisch romische Tradidon der Seelenleitung,  Berlynas, 1969.

 

HADOT P.

Dvasiniai pratimai ir antikinė filosofija,  Paryžius, „Augustinietiški mokslai“, 1981.

 

HELIODORAS

Etiopiniai pasakojimai,  P. Grimai prancūziškas vertimas, Paryžius, Gallimard, La Pleia de, 1963.

 

HIEROKLIS

In Stobajas, Florilegium,  A. Meinecke leidimas, Leipcigas (t. III, p. 7–11).

 

HIJMANS B. L.

Askēsis: Notes on Epictetus Educadonal System,  Utrecht, 1959.

 

HIPOKRATAS

Senoji medicina,  A. J. Festugière tekstas ir vertimas, Paryžius, 1948; Niujorkas, 1979.

Aforizmai , W. H. S. Jones tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Epidemijos,  W. H. S. Jones tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Apie kilmę,  R. Joly tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Ligos II,  J. Jouanna tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie žmogaus prigimtį,  W. H. S. Jones tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Apie režimą , R. Joly tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie sveiką režimą , W. H. S. Jones tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Priesaika , W. H. S. Jones tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

 

KESSELS A. H. M.

Ancient System of Dream Classification, Mnemosune, 4  ser., Nr. 22, 1969.

 

KLEMENSAS ALEKSANDRIETIS

Pedagogas,  M. Hari ir Cl. Mondésert tekstas ir vertimas, Paryžius, 1960–1965.

Stromates,  I, II, Cl. Mondésert prancūziškas tekstas ir vertimas (Krikščioniškųjų šaltinių kolekcija), Paryžius, 1951–1954.

 

KSENOFONTAS

Agesilajas,  E. C. Marchant tekstas ir vertimas (Loeb  classical Library); prancūziškas vertimas P. Chambry, Paryžius, Gamier Flammarion, 1967.

Anabasis,  C. L. Brownson ir O. J. Todd tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); prancūziškas vertimas P. Chambry, Paryžius, 1967.

Puota,  C. L. Brownson ir O. J. Todd tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); prancūziškas vertimas P. Chambry, Paryžius, 1967.

Kyro ugdymas,  M. Bizos ir E. Delebecque tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie namų ūkį,  P. Chantraine tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Hieronas,  E. C. Marchant ir G. W. Bowersock tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); prancūziškas vertimas P. Chambry, Paryžius, 1967.

Atsiminimai,  E. C. Marchant tekstas ir vertimas (Loeb classical Library); prancūziškas vertimas P. Chambry, Paryžius, 1967.

Lakedemoniečių valstybė,  prancūziškas vertimas P. Chambry, Paryžius, 1967.

 

KVINTILIANAS

Apie oratoriaus ugdymą,  J. Cousin prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

ISOKRATAS

Nikokliui,  G. Mathieu ir E. Brémond tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Nikoklis,  G. Mathieu ir E. Brémond tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

JOLY H.

Le Renversement platonicien, logos, epistème, polis,  Paryžius, Vrin, 1974.

 

IACEY W. K.

The Family in Classical Greece,  Ithaca, 1968.

 

LESKI E.

Die Zeugungslehre der Antike, Abhandlungen der Akademie der Wissenschaften und Literatui  XIX, Mayence, 1950.

 

LIEBESCHUTZ J. H.

Continuity and Change in Roman religion,  Oksfordas, 1979.

 

LISIJAS

Apie Eratosteno nužudymą , L. Gernet ir M. Bizos tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

LUKIANAS

HermotimaSy  K. Kilburn angliškas tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

 

LUKIANAS (TARIAMASIS)

Meilės,  M. D. Macleod angliškas tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

 

LUTZ C.

Musonius Rufus,  Yale Classical Studies, t. X, 1947.

 

MACMULLEN R.

Roman Social Relations,  50 B.C. to A.D. 284, Londonas Niujorkas, 1947.

 

MAKSIMAS TYRIETIS

Pašnekesiai, lotyniškas tekstas ir vertimas,  Paryžius, 1840.

 

MANULI P.

Fisiologia e patologia del feminile negli scritti hippocratici,  Hippocratica, Paryžius, 1980.

 

MARKAS AURELIJUS

Mintys,  A. I. Trannoy prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.)

 

MESLIN M.

Romėnų vyras, nuo atsiradimo iki I mūsų eros amžiaus: antropologinis bandymas.

 

MUZONIJUS RUFAS

Reliquiae,  O. Hense parengtas tekstas, Leipcigas, 1905.

 

NOONAM J. T.

Kontracepcija ir santuoka, plėtra ar prieštaravimas graikų filosofijoje , M. Jossua vertimas iš anglų kalbos, Paryžius, Cerf Ieid., 1969.

 

NORTH H.

Sophrosyne. Self Knowledge and Self Restraint in Greek Literature,  Cornel Studies in Classical Philology, XXXV, Ithaca, 1966.

 

OREIBASIJAS

Lotynų ir graikų gydytojų kolekcija , U. C. Bussemaker ir Ch. Daremberg prancūziškas tekstas ir vertimas, 1851–1876.

 

OVIDIJUS

Menas mylėti,  H. Bornecque prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Vaistai nuo meilės , H. Bornecque prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

PAUL D’EGINE

Chirurgija , R. Briau vertimas, Paryžius, 1855.

 

PIGEAUD J.

Sielos liga: studija apie sielos ir kūno ryšį antikinėje medicininėje filosofinėje tradicijoje,  Paryžius, Les Belles Lettres, 1981.

 

PISTONAS

Alkibiadas,  M. Croiset tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Puota,  L. Robin tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Charmidas , A. Croiset tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Eutidemas,  L. Méridier tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Gorgijas,  A. Croiset tekstas ir vertimas (C.U.F.). laiškai,  J. Souilhé tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Įstatymai , E. des Places ir A. Diès tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Fedras,  L. Robin tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Filebas , A. Dies tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Politika,  A. Dies tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Protagoras,  A. Croiset tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Sokrato apologija,  M. Croiset prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Valstybė,  E. Chambry tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

PLINIJUS JAUNESNYSIS

Laiškai,  A. M. Guillemin prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

PLINIJUS VYRESNYSIS

Gamtos istorija , J. Beaujeu tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

PLUTARCHAS

Ad principem ineruditum,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia,  t. X (Loeb classical Library).

Animine an corporis affectiones sint pejores , F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia,  t. VI (Loeb classical Library).

Apophthegmata laconica,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia, t. III (Loeb classical Library).

Conjugalia praecepta,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia, t. II (Loeb classical Library).

Apie tremtį , J. Hani prancūziškas tekstas ir vertimas, Oeuvres morales, t. VIII (C.U.F.).

De tuenda sanitate praecepta,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia,  t. II (Loeb classical Library).

Dialogas apie meilę,  R. Flacelière prancūziškas tekstas ir vertimas, Oeuvres morales, t. X (C.U.F.).

Sokrato demonas , J. Hani prancūziškas tekstas ir vertimas, Oeuvres morales, t. VII (C.U.F.).

Meilės istorijos , R. Flacelière prancūziškas tekstas ir vertimas, Oeuvres morales, t. X (C.U.F.).

Mulierum vinutes , F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia,  t. III (Loeb classical Library).

Praecepta gerendae reipublicae,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia,  t. X (Loeb classical Library).

Stalo pašnekesiai,  F. Fuhrmann prancūziškas tekstas ir vertimas, Oeuvres morales, t. IX (C.U.F.).

Quomodo quis suos in virtute sentiat profectus,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia , t. I (Loeb classical Library).

Regum et imperatorum apophthegmata,  F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia,  t. III (Loeb classical Library).

Katono Jaunesniojo gyvenimas,  R. Flacelière ir E. Chambry tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Solono gyvenimas , E. Chambry, R. Flacelière, M. Juneaux prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Septem sapientium convivium , F. C. Babbitt angliškas tekstas ir vertimas, Plutarch’s Moralia , t. II (Loeb classical Library).

 

POLIBIJAS

Istorijos , R. Weil ir Cl. Nicolet tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

POMEROY S.

Goddesses, Whores, Wives and Slaves. Women in Classical Antiquity,  Niujorkas, 1975.

 

PORFIRIJAS

Pitagoro gyvenimas,  E. des Places tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

PRAECHTER K.

Hierokles der Stoiker,  Leipcigas, 1901.

 

PRANCIŠKUS SALEZAS

Įvadas į dievobaimingą gyvenimą , Ch. Florisoone parengtas ir pristatytas tekstas (C.U.F.).

 

PROPERCIJUS

Elegijos,  D. Paganelli tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

ROMILLY J. de

Įstatymas graikų filosofijoje nuo Aristotelio laikų,  Paryžius, Ies Belles Lettres, 1971.

 

ROSTOVTZEFF M. I.

The Social and Economic History of the Hellenistic World,  Oksfordas, 1941.

 

RUFAS EFESIETIS

Raštai,  Ch. Daremberg ir Ch. E. Ruelle tekstas ir vertimas, Paryžius, 1878.

 

SANDBACH F. H.

The Stoics,  Londonas, 1975.

 

SCARBOROUCH J.

Roman Medicine , Ithaca, 1969.

 

SENEKA

Geradarystė,  F. Prechac prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie gyvenimo trumpumą,  A. Bourgery prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Paguoda Helvijai,  R. Waltz prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Paguoda Marcijai , R. Waltz tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie išminčiaus tvirtumą,  R. Waltz prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Laiškai Lucilijui , F. Prechac ir H. Noblot prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie sielos ramybę,  R. Waltz prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Apie laimingą gyvenimą,  A. Bourgery prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

SENEKA GRAŽBYLYS

Controverses et suasoires,  H. Bornecque vertimas, Paryžius, Garnier, 1932.

 

SYME R.

Roman Papers,  Oksfordas, 1979.

 

SINESIJAS

Apie sapnus,  in Oeuvres,  H. Druon prancūziškas vertimas, Paryžius, 1878.

 

SMITH W. D.

The development of Classical Dietetic Theory,  Hippocratica, Paryžius, 1980. SORANAS

Apie moterų ligas, Corpus Medicorum Graecorum  tekstas, t. IV, Leipcigas, 1927; F. J. Hergott prancūziškas vertimas, Nancy, 1895; O. Temkin angliškas vertimas, Baltimore, 1956.

 

SPANNEUT M.

Epiktet, in Reallexikon fūr Antike und Christentum,  1962.

 

STACIJUS

Silvae,  H. Frerè ir H. J. Izaac prancūziškas tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

STARR C. G.

The Roman Empire,  Oksfordas, 1982.

 

TARIAMASIS ARISTOTELIS

Ekonomika,  A. Wartelle tekstas ir vertimas (C.U.F.).

Problemos , W. S. Hett tekstas ir vertimas (Loeb classical Library).

Apie nevaisingumą , P. Louis tekstas ir vertimas, Gyvūnų istorijos III t. (C.U.F.).

 

TARIAMASIS PIATONAS

Varžovai,  J. Souilhe tekstas ir vertimas (C.U.F.).

 

THESLEFF H.

An Introduction to the Pythagorean writings of the Hellenistic Period  (Humaniora, 24, 3, Abo, 1961).

The Pythagorean texts of the Hellenistic Period  (Acta Academiae Aboensis, ser. A, 30 tomas, Nr. 1).

 

VAN GULIK R.

Seksualinis gyvenimas senovės Kinijoje,  prancūziškas vertimas L. Evrard, Paryžius, Gallimard, 1971.

 

VATIN CL.

Santuokos ir ištekėjusios moters statuso helenistinėje epochoje tyrimai , Paryžius, De Boccard, 1970.

 

VEYNE P.

Meilė Romoje,  Annales E.S.C., 1978, 1.

 

VERNANT J. P.

Graikų mitai ir filosofija,  Paryžius, Maspero, 1966.

 

VOELCKE A. J.

Santykiai su kitu graikų filosofijoje nuo Aristotelio iki Panaitijo,  Paryžius, Vrin, 1969.

 

ZAHN Th.

Der stoiker Epiktet und sein Verhältnis zum Christentum,  Erlangen, 1894.

 

Populiariausi