Aleksandras Kučinskas

Trumpa humanistinės psichologijos istorinė raida ir pagrindinės idėjos

Humanistinė psichologija atsirado po Antrojo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip įvykusių civilizacijos raidos sukrėtimų pasekmė ir kaip reakcija į pačios psichologijos vystymosi ypatumus: psichologijoje vyravusią ribotą, „griežtai mokslinę“, tačiau gerokai mechanistinę tradiciją, analizavusią atskirus psichikos procesus ir nemačiusią žmogaus kaip visumos. Tuo metu psichologijos bei psichoterapijos praktikoje vyravo psichoanalizė, žiūrėjusi į žmogų kaip į pasąmonėje slypinčių biologinių instinktų valdomą būtybę. Naujoji psichologijos kryptis buvo pavadinta trečiąja kryptimi, priešpriešinant ją biheviorizmui ir psichoanalizei.


Humanistinės psichologijos pradininkais ir kūrėjais laikomi tokie žymūs XX amžiaus psichologai, kaip Šarlota Biuler (Ch. Buhler), Gordonas Olportas (G. W. Allport), Henris Marėjus (H. Murray), Gardneris Merfis (G. Murphey) ir daugelis kitų. Humanistinės psichologijos kūrėjai teigė, kad psichologija turi orientuotis realias žmogaus gyvenimo problemas ir praktinį jų sprendimą, o ne į siaurai suprastą mokslinį objektyvumą. Jie taip pat teigė, kad psichologija neturi ignoruoti unikalios žmoniškosios prigimties, jo laisvės ir kūrybiškumo, tobulėjimo ir saviraiškos, aukščiausiųjų vertybių siekimo. Humanistinės psichologijos atstovų nuomone, psichologija privalo aprėpti visą žmogaus asmenybę, atsižvelgti į jo subjektyvumą ir individualumą.

Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos įkūrimas ir raida Lietuvoje

Aleksandras Kučinskas, Rimvydas Budrys

Humanistinei psichologijai artimos idėjos turi gilias šaknis Lietuvos psichologijoje, siekiančias dar prieškario laikus ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologų darbus. Savo pažiūromis ir nuostatomis humanistinės psichologijos ideologijai buvo artimas prof. Alfonsas Gučas, ilgametis Lietuvos psichologų draugijos pirmininkas ir psichologų rengimo Vilniaus universitete pradininkas bei šio universiteto Psichologijos katedros pirmasis vedėjas. Būtina pažymėti, kad šios idėjos buvo nesvetimos ir daugeliui emigracijoje dirbusių lietuvių psichologų: Vytautui Bieliauskui, Inai Užgirienei ir daugeliui kitų. Iš emigracijoje gyvenusių tautiečių dovanotų knygų Vilniaus universitete buvo sukaupta gausi psichologijos knygų kolekcija, kurioje buvo daug humanistinės psichologijos atstovų darbų.

Jeigu žemiau nematote teksto, pabandykite atidaryti puslapį ktame brauzeryje (naršyklėje). Telefonuose šio tipo failo nerodo.

 

Example fallback content: This browser does not support PDFs. Please download the PDF to view it: Download PDF.