Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos įkūrimas ir raida Lietuvoje

Aleksandras Kučinskas, Rimvydas Budrys

Humanistinei psichologijai artimos idėjos turi gilias šaknis Lietuvos psichologijoje, siekiančias dar prieškario laikus ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologų darbus. Savo pažiūromis ir nuostatomis humanistinės psichologijos ideologijai buvo artimas prof. Alfonsas Gučas, ilgametis Lietuvos psichologų draugijos pirmininkas ir psichologų rengimo Vilniaus universitete pradininkas bei šio universiteto Psichologijos katedros pirmasis vedėjas. Būtina pažymėti, kad šios idėjos buvo nesvetimos ir daugeliui emigracijoje dirbusių lietuvių psichologų: Vytautui Bieliauskui, Inai Užgirienei ir daugeliui kitų. Iš emigracijoje gyvenusių tautiečių dovanotų knygų Vilniaus universitete buvo sukaupta gausi psichologijos knygų kolekcija, kurioje buvo daug humanistinės psichologijos atstovų darbų.


Nuo 1978 metų Lietuvoje kasmet buvo rengiamas klinikinės psichologijos ir psichoterapijos seminaras, kuriame dalyvaudavo daug psichologų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos buvusios Tarybų Sąjungos. Seminare vyravo būtent humanistinės psichologijos idėjos, o praktiniuose jo užsiėmimuose buvo plačiai taikomi humanistinės psichologijos ir psichoterapijos metodai. Vėliau šie seminarai peraugo į lig šiol kiekvieną pavasarį vykstančius autorinius žymaus psichoterapeuto dr. Aleksandro Alekseičiko „Intensyvaus terapinio gyvenimo“ seminarus, kuriuose vyrauja visuminis, egzistencinis požiūris į žmogų, jo gyvenimą, ligą ir sveikatą, laimę ir kentėjimą. 1984 metais grupė lietuvių psichologų suorganizavo dvejus metus gyvavusį nuolat veikiantį teorinį seminarą, skirtą humanistinės psichologijos klausimams. 1989–1991 metais veikė panašus teorinis seminaras, skirtas egzistencinės psichologijos temoms.


Reikšmingais tapo žymiausių egzistencinės ir humanistinės psichologijos atstovų Viktoro Franklio ir Karlo Rodžerso vizitai į Maskvą 1985 ir 1987 metais, kurių metu buvo galimybė išgirsti Lietuvos psichologijoje populiarias idėjas betarpiškai iš jų autorių. Didelę įtaką humanistinės psichologijos raidai Lietuvoje turėjo kitos žymios humanistinės psichoterapijos atstovės Virdžinijos Satir paskaitos ir seminarai Vilniuje 1989 metais. 1991 metais grupė lietuvių psichologų dalyvavo Seibruko instituto (JAV) Maskvoje organizuotoje humanistinės psichologijos konferencijoje. Joje dalyvavę Rimvydas Budrys ir Leonas Judelevičius, kartu su Rimantu Kočiūnu, Remigijumi Bistricku ir Migle Dovydaitiene 1991 metų pabaigoje nusprendė organizuoti humanistinės psichologijos asociacijos steigimą Lietuvoje ir sukūrė jos steigimo iniciatyvinę grupę. 1988 metais prasidėjęs Atgimimas iš vienos pusės sudarė sąlygas laisvai reikšti iki tol komunistinės ideologijos slopintas humanistinės psichologijos idėjas, iš kitos – leido užmegzti tiesioginius kontaktus su Amerikos humanistinės psichologijos asociacijos atstovais, kurie palaikė tokios asociacijos steigimą ir Lietuvoje. Įsteigus LHPA, JAV psichologai atvežė humanistinės psichologijos vėliavą, kuri dabar yra iškeliama LHPA vasaros stovyklų metu.


Tokiu būdu, svarbiu stimulu humanistinės psichologijos raidai Lietuvoje tapo 1991 metais iniciatyvinės grupės suorganizuota konferencija, kurios dalyviai nusprendė įsteigti Lietuvos humanistinės psichologijos asociaciją (LHPA). Tuo metu jos gretose buvo apie 60 narių. Šis skaičius greitai viršijo šimtą ir toks ilgai išliko. Tik praėjus eilei metų šis skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Nežiūrint to, LHPA po Lietuvos psichologų asociacijos, matyt, iki šiol yra gausiausia su psichologija susijusi visuomeninė organizacija. LHPA būdinga tai, kad jos nariais gali būti ne tik psichologai, bet visi besidomintys humanistine psichologija ir asmenybės saviraiškos galimybėmis. Asociacijos nariais gali būti ir studentai, kurie ilgai sudarė nemažą jos narių dalį.


LHPA gyvavimo laikotarpiu atsirado pastovūs LHPA renginiai, kurie vyksta kasmet ir kuriuose dalyvauja ne tik asociacijos nariai, bet ir kiti besidomintys asmenys. Nuo 1993 kasmet rengiamos vasaros stovyklos, o nuo 1992 m. teorinės žiemos konferencijos Vilniuje. Vasaros stovyklos vyksta pirmąją rugpjūčio savaitę ir iki 2000 metų vykdavo Molėtų rajone, Siesarčio ežero Birutės saloje. Vėliau ji persikėlė į Labanoro girią. Jos dalyviai ne tik poilsiauja, bet ir dalyvauja kasdien vykstančiose įvairiose asmeninio patyrimo grupėse (sapnų analizės, tylos, meditacijos ir t. t.). Teorinės žiemos konferencijos ilgą laiką būdavo rengiamos gruodžio pradžioje Vilniaus universitete, o po 2003 metų jos kurį laiką vykdavo Vilniaus psichiatrinės ligoninės Psichoterapijos skyriuje. Nuo 2007 metų jos vėl kiekvienų metų pabaigoje vyksta Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete. Jose asociacijos nariai ir svečiai pristato pranešimus, kurie yra be galo įvairūs ir apima labai platų klausimų ratą. Nuo 2004 metų atsirado nauja tarpdisciplininė konferencija, kuri vyksta pavasarį Kaune. Čia, be asociacijos psichologų, pranešimus skaito ir kiti specialistai, susiję su konferencijos tematika. Kasmet rudenį, pradedant 1992 metais, Šventojoje arba Palangoje vyksta LHPA transpersonalinės psichologijos seminarai, kurie nuo 2002 metų peraugo į tarpkultūrinės psichologijos, o dar po kelių metų į alternatyvios realybės simpoziumus. Nuo 1999 metų jis vyksta rusų kalba, nes į jį atvyksta dalyviai iš kitų Rytų Europos šalių. Nuo 1995 iki 2004 metų du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – Birštone buvo rengiami egzistencinės psichologijos seminarai „Egzistencinis gyvenimas“, kiekvieną kartą skirti kuriai nors reikšmingai gyvenimo duotybei (laisvei, meilei, laimei baimei ir kt.). Nuo 1998 metų kelerius metus pavasarį paprastai Vilniaus universitete buvo rengiama LHPA Seminarų diena, kurios dalyviai turi galimybę dalyvauti trumpalaikėse labai įvairiose savo forma ir turiniu patyrimo grupėse ir seminaruose. Visiems pastoviesiems LHPA renginiams būdingas kūrybiškumas, eksperimentavimo ir naujovių ieškojimo dvasia, kartu išsaugant orientaciją į asmenybės saviraišką ir humanizmo idėjų išsaugojimą psichologijoje ir visuomenėje.


LHPA įkūrėjų ir aktyviausių narių dėka 1995 metais Lietuvoje įsteigtas Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (HEPI), kurio podiplominių studijų „Egzistencinės terapijos“ programoje humanistinę ir egzistencinę psichologiją ir psichoterapiją studijuoja specialistai iš Lietuvos ir kitų Rytų Europos valstybių.


1997 metais Vilniuje LHPA organizavo didelę tarptautinę konferenciją „Humanistinė psichologija XXI amžiaus prieangyje“, kurioje dalyvavo tokie žymūs humanistinės ir egzistencinės psichologijos atstovai, kaip Arnė Koulenas (Arne Collen), Viktoras Kaganas (Viktor Kagan), Stenlis Kripneris (Stanley Krippner), Džonas Rouvanas (John Rowan) ir kiti. Vėliau konferencijos pranešimai buvo išleisti atskiru leidiniu. 2000 m. LHPA dalyvavo organizuojant Birštone pirmąją tarptautinę Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto konferenciją „Egzistencinė terapija: žvilgsnis į posovietinę erdvę“.


2000 m. kai kuriems Europos psichologams atkreipus dėmesį į apgailėtiną humanistinės psichologijos padėtį Europoje ir iškėlus idėją apie Europos humanistinės psichologijos asociacijos steigimą, paaiškėjo, kad tik keliose Europos valstybėse egzistuoja nacionalinės humanistinės psichologijos asociacijos ar institutai. O LHPA tarp jų buvo viena seniausių ir didžiausių. Dabar tenka konstatuoti, kad Europos humanistinės psichologijos asociacija taip ir liko neįsteigta, o Lietuvos asociacijoje žymiai sumažėjo humanistine psichologija suinteresuotų narių skaičius.

Populiariausi