Sigmund Freud

 

(7 paskaita iš knygos "Psichoanalizės įvadas. Paskaitos")

 

SEPTINTA PASKAITA

 

Išreikštasis sapno turinys ir slaptosios jo mintys

 

Ponios ir ponai! Matote, kad ne veltui studijavome riktus. Šios studijos - turint omeny jums žinomas prielaidas - buvo dvejopai naudingos: įgijome sapno elemento sampratą ir sapno aiškinimo techniką. Mūsiškė sapno elemento samprata yra tokia: sapno elementas nėra tikrasis sapno turinys, kaip ir rikto ketinimas jis tėra pakaitalas kažko, nepažįstamo pačiam sapnuojančiajam, kažko, ką šis žino, bet, šiaip ar taip, tas žinojimas jam nepasiekiamas. Tikimės, kad apibendrinę šią sampratą galime taikyti ir visam iš atskirų elementų susidedančiam sapnui. Mūsų technikos esmė: remiantis sapno elementų sukeltomis laisvosiomis asociacijomis reikia gauti aibę kitų vaizdinių - šių elementų pakaitalų, - kurie padėtų įminti tai, ką slepia sapnas.

 

Dabar siūlau pakeisti mūsų terminiją truputį lankstesne. Būsime tikslesni, jei, užuot sakę „slaptas, nepasiekiamas, netikras", sakysime „sapnuojančiojo sąmonei nepasiekiamas" arba nesąmoningas [unbewußt]. Kaip ir anksčiau, kai aptarėme užmirštą žodį ar trikdantį rikto ketinimą, omeny turime tai, kas nesąmoninga tuo momentu. Ir priešingai, sapno elementą ir asociacijų sukeltus vaizdinius-pakaitalus turime teisę pavadinti sąmoningais.

  

Šių pavadinimų kol kas nesiejame su jokia teorine konstrukcija. Niekuo nenusižengiame naudodami žodį „nesąmoningas" kaip tinkamą ir lengvai suprantamą apibūdinimą.

 

Atskiro sapno elemento sampratą pritaikius visam sapnui, šis kaip visuma tampa iškraipytu kažkokio kito, nesąmoningo turinio pakaitalu, ir šitą nesąmoningą turinį privalo atskleisti sapnų analizė. Bet tokiu atveju galime nedelsdami suformuluoti tris pagrindines taisykles, kurių privalome laikytis aiškindami sapnus:

 

1) Nesirūpinti tuo, ar sapnas suprantamas, ar absurdiškas, ar jis aiškus, ar miglotas, nes tai anaiptol nėra mūsų ieškomas nesąmoningas turinys (vėliau susidursime su natūraliu šios taisyklės ribojimu); 2) tenkintis vaizdiniais-pakaitalais, kuriuos sužadina kiekvienas sapno elementas, negalvojant apie juos, netikrinant, ar jie tinka, nesirūpinant, nutolsta jie nuo sapno elemento ar ne; 3) palūkėti, kol slaptas, ieškomas nesąmoningas turinys išnirs pats, kaip užmirštas žodis „Monaco" mano aprašytame bandyme.

 

Dabar aišku, kad visai nesvarbu, ar prisimename didesnę ar mažesnę sapno dalį, nesvarbu ir ar tikslūs, ar apytikriai yra šie prisiminimai. Juk prisimename ne tikrąjį sapno turinį, o tik iškraipytą jo pakaitalą, turintį pažadinti vaizdinius-pakaitalus ir padėti mums priartėti prie tikrojo nesąmoningo turinio, įsisąmoninti jį. Jeigu mūsų prisiminimai buvo netikslūs, tai jie tik dar labiau iškraipė pakaitalus, o tai savo ruožtu gali būti kažkuo motyvuota.

 

Aiškinti galima ir savus, ir kitų žmonių sapnus. Iš savųjų net daugiau išmoksti, aiškinimo procesas čia labiau įtikimas. Pamėginęs netrukus pastebi, kad kažkas priešinasi darbui. Nors mintys ir ateina į galvą, bet ne visas jas priimi: pradedi tikrinti ir rinktis. Viena mintis atrodo netinkama, tiesiog niekuo dėta; antra pernelyg absurdiška; trečia visiškai nesvarbi. Netrukus pamatai, kad dar nespėjusias paaiškėti mintis šitaip prieštaraudamas nuslopini ir galiausiai išvis nuveji. Žodžiu, esi pernelyg priklausomas nuo pirminio vaizdinio, nuo sapno elemento, antra vertus, minėtoji atranka iškraipo laisvųjų asociacijų rezultatą. Jeigu sapną aiškiniesi ne pats, o prašai, kad kas nors jį paaiškintų, tai gali pastebėti dar vieną labai ryškų tokios neleistinos atrankos motyvą. Sakai sau: ne, ši mintis pernelyg nemaloni, jos nenoriu ar negaliu pasakyti.

 

Akivaizdu, kad šie prieštaravimai kelia didžiulę grėsmę mūsų darbui. Reikia jiems atsispirti, todėl tirdamas savo sapną tvirtai pasiryžti jiems nepasiduoti; aiškindamas kito žmogaus sapną, pateiki būtiną sąlygą: jis privalo pasakyti kiekvieną į galvą atėjusią mintį, net jei atrodytų, kad ją galima atmesti dėl kurios nors iš šių keturių priežasčių: ji yra pernelyg nesvarbi, pernelyg absurdiška, neturi nieko bendro su sapnu arba yra per daug nemaloni, kad ją išsakytum. Jis pažada šią sąlygą vykdyti, bet netrukus pastebi, kaip blogai laikosi duoto žodžio. Pirmiausia pamanai, kad, nepaisant autoritetingo patikinimo, jis netiki laisvųjų asociacijų metodo pagrįstumu, ir gal net pagalvoji apie tai, ar nevertėtų pirma įtikinti jį teoriškai, davus paskaityti knygų ar nusiuntus paklausyti paskaitų, po kurių jis pritartų mūsų požiūriui į laisvąsias asociacijas. Tokių klaidų išvengi, mat pastebi, kad net būdamas tikras dėl savų pažiūrų irgi nuolat susiduri su kritiškais prieštaravimais kai kurioms mintims, bet paskui, taip sakant, antru žingsniu, juos įveiki.

Užuot piktinęsi sapnavusiojo nepaklusnumu, pasiremkime šia patirtimi, kad sužinotume kažką naujo; tai gali būti juo svarbiau, juo mažiau esame tam pasiruošę. Aišku, kad sapno aiškinimo darbas susiduria su priešinimusi [Widerstand], kurio išraiška yra anie kritiški prieštaravimai. Šis priešinimasis nepriklauso nuo teorinių įsitikinimų. Sužinome dar daugiau. Paaiškėja, kad toks kritiškas prieštaravimas niekada nebūna teisingas. Priešingai, tos mintys, kurias mielai nuslopintume, visos be išimties pasirodo esančios svarbiausios, lemiamos, padedančios atskleisti nesąmoningą sapno turinį. Žodžiu, faktas, kad mintį lydi prieštaravimas, jau yra svarbus ženklas.

 

Šis priešinimasis - visiškai naujas fenomenas, kurį aptikome pasirėmę mūsų prielaidomis, nors tos prielaidos jo nemini. Naujasis veiksnys stebina, ir ne itin maloniai. Jau nutuokiame, kad jis nepalengvins mūsų triūso. Gal net paskatins apskritai atsisakyti bet kokių pastangų suprasti sapną. Toks mažmožis - tik sapnas, ir tokie sunkumai vietoj sklandžios technikos! Bet, antra vertus, kaip tik sunkumai gali būti patrauklūs, nes jie žadina nuojautą, kad darbas vertas pastangų. Su priešinimusi susiduriame kaskart, kai pradėję sapno elementu, tikrojo sapno turinio pakaitalu, mėginame pasiekti slaptąjį nesąmoningą sapno turinį. Todėl galime tikėtis, kad pakaitalas slepia kažką reikšminga. Antraip kam tos kliūtys, trukdančios išgauti paslaptį? Jeigu vaikas nenori atgniaužti kumščio ir parodyti, ką turi, tai aišku, kad ten kaip tik tai, ko jam neleidžiama turėti.

 

Dabar, papildę mūsų samprotavimus dinamiška priešinimosi sąvoka, turime pagalvoti ir apie tai, kad šis veiksnys yra kiekybiškai kintantis. Priešinimasis gali būti didesnis arba mažesnis, tad būkime pasiruošę aptikti šiuos skirtumus, kai su jais susidursime. Galbūt taip įgysime naujos patirties, kuri irgi pravers aiškinant sapnus. Kartais pereinant nuo sapno elemento prie nesąmoningo to elemento turinio pakanka vienos ar kelių minčių, o kartais tam prireikia ilgiausios asociacijų grandinės, pakeliui tenka įveikti daugybę prieštaravimų. Tikriausiai būsime teisūs tarę, kad tokios įvairovės priežastis - nevienodas priešinimosi stiprumas. Jei priešinimasis menkas, tai pakaitalas nelabai nutolęs nuo nesąmoningo turinio; didelis priešinimasis smarkiai iškraipo nesąmoningą sapno elemento turinį, ir kartu ilgėja atgalinis kelias nuo pakaitalo prie šio turinio.

 

Dabar turbūt metas paimti kokį nors sapną ir išmėginti mūsų techniką, pažiūrėti, ar pasitvirtins su ja siejami lūkesčiai. Taip, tačiau kokį sapną reikėtų pasirinkti? Neįsivaizduojate, kaip man sunku apsispręsti, ir kol kas net negaliu jums paaiškinti kodėl. Akivaizdu, kad turėtų būti nelabai iškraipytų sapnų ir geriausia pradėti nuo tokių. Bet kokie sapnai mažiausiai iškraipyti? Gal tie, aiškūs ir rišlūs, kurių porą jau pateikiau? Labai klystume taip manydami. Tyrimas rodo, kad šie sapnai labai smarkiai iškraipyti. Bet tikriausiai labai jus nuvilsiu, jei nepaisydamas jokių ribojimų paimsiu bet kokį sapną. Gali būti, kad tokiu atveju sulauksime ir užrašysime tiek daug su atskirais sapno elementais susijusių minčių, kad darbas taps visiškai neaprėpiamas. Užrašius sapną, o šalia visas į galvą atėjusias mintis, gali paaiškėti, kad pastarasis sąrašas pranoksta sapno tekstą. Žodžiu, atrodo, kad tikslingiausia pasirinkti analizei keletą trumpų sapnų, iš kurių kiekvienas gali kuo nors praversti, kažką pailiustruoti. Tam ir ryšimės, jei patirtis nesako, kur galėtume rasti tikrai mažai iškraipytų sapnų.

 

Be to, žinau dar vieną būdą, galintį palengvinti mūsų darbą. Užuot ėmęsi aiškinti ištisus sapnus, apsiribokime paskirais sapno elementais ir paėmę keletą pavyzdžių pažvelkime, kaip galėtume juos paaiškinti pasitelkę mūsų techniką.

a)Viena dama pasakoja vaikystėje dažnai sapnuodavusi Dievą su smailia popieriaus kepure ant galvos. Kaip tai suprasite jos pačios nepadedami? Juk skamba absurdiškai. Absurdo pojūtis išnyksta, kai dama papasakoja, kad vaikystėje prie stalo jai dažnai uždėdavę tokią kepurę, jei ji nenustygdavo ir skersakiuodavo į brolių ir seserų lėkštes, - ar negavęs kuris nors iš jų daugiau nei ji. Vadinasi, kepurė prilygo akidangčiams. Beje, tokia „istorinė" informacija buvo pateikta nedelsiant. Šį elementą ir kartu visą trumpą sapną nesunkiai paaiškina kita damos mintis. „Kadangi buvau girdėjusi, kad Dievas viską žino ir mato, tai sapnas tegali reikšti, kad aš viską žinau ir matau kaip Dievas, net jei man nori sutrukdyti". Ko gero, šis pavyzdys per lengvas.

b)Skeptiška pacientė sapnuoja ilgesnį sapną, kuriame pažįstami žmonės labai išgiria jai mano knygą apie „pokštą". Paskui paminimas kanalas, gal kita knyga, kurioje kalbama apie kanalą, ar šiaip kažkas, susijęs su kanalu... ji nežinanti... visiškai neaišku.

 

Dabar tikrai manysite, kad šio itin neapibrėžto sapno elemento - „kanalo" - neįstengsime paaiškinti. Jūs teisūs, numanydami sunkumus, bet aiškinti sunku ne todėl, kad elementas toks neaiškus, jis yra neaiškus dėl tos pačios priežasties, kuri apsunkina aiškinimą. Sapnavusiajai nekyla jokių minčių, susijusių su kanalu; žinoma, aš irgi negaliu nieko pasakyti. Po kiek laiko, tiksliau, kitą dieną, ji pasako, kad jai į galvą atėjusi mintis, kuri galbūt kažkiek susijusi su sapnu. Beje, tai irgi jos girdėtas pokštas. Vienas žymus rašytojas, plaukdamas laivu iš Duvro į Kale, kalbasi su keleiviu anglu, kuris kažkokia dingstimi pacituoja: „Du sublime au ridicule il n'y a qu'un pas" [„Nuo didingo iki juokingo tėra vienas žingsnis"]. Rašytojas atsako: „Oui, le pas de Calais!" [„Taip, Pa-de-Kale"; „pas" - „žingsnis" prancūziškai]; tuo jis nori pasakyti, kad laiko Prancūziją didinga, o Angliją juokinga. Bet Pas de Calais yra kanalas, būtent Canal la manche, Lamanšas. Ar aš manąs, kad tai kažkaip susiję su sapnu? Žinoma, sakau, šis pokštas paaiškina mįslingąjį sapno elementą. Ar abejojate, kad kaip tik jis buvo nesąmoningas „kanalo" turinys dar prieš sapnuojant, ar galite teigti, kad jis atsirado vėliau? Ši mintis patvirtina damos skepsį, kurį ji dangsto įkyriu žavėjimusi; priešinimasis, ko gero, sukėlė abu efektus: ir tai, kad ši mintis taip ilgai delsė, ir tai, kad atitinkamas sapno elementas pasirodė toks neapibrėžtas. Įsidėmėkite, koks čia sapno elemento santykis su jo nesąmoningu turiniu. Sapno elementas yra tarsi šio nesąmoningo turinio atplaiša, užuomina į jį; izoliuotas jis tapo visiškai nesuprantamas.

 

  1. c) Ilgėlesniame sapne pacientas sapnuoja tokį epizodą: Aplink ypatingos formos stalą sėdi keletas jo šeimos narių, ir t.t. Dėl stalo jam kyla mintis, kad tokį baldą jis matęs, lankydamasis vienoje šeimoje. Jo mintis keliauja toliau: toje šeimoje ypatingi tėvo ir sūnaus santykiai; netrukus jis priduria, kad panašūs ir jo santykiai su tėvu. Taigi stalas pateko į sapną tam, kad išryškintų šią paralelę.

Šis pacientas seniai žinojo sapnų aiškinimo reikalavimus. Kitas, ko gero, būtų sudirgęs, kad tokia menka detalė - stalo forma - tapo tyrimo objektu. Iš tiesų, mes nemanome, kad sapne yra atsitiktinių ar nereikšmingų dalykų, ir tikimės, kad jis paaiškės, išsiaiškinus kaip tik tokias nereikšmingas, nemotyvuotas detales. Tikriausiai nustebsite, kad sapno darbas mintį „mūsų šeimoje yra taip pat, kaip anoje" išreiškia pasirinkdamas stalą. Bet ir tai nustos stebinti, kai išgirsite, kad anos šeimos pavardė -Tischler [stalius]. Sapnuojantysis, susodinęs savo šeimos narius aplink tokį stalą, teigia, kad jie irgi Tischleriai. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip pateikdamas sapnų aiškinimus norom nenorom tampi netaktiškas. Dabar suprasite, koks yra vienas iš minėtų sunkumų renkantis pavyzdžius. Lengvai galėjau pakeisti šitą pavyzdį kitu, bet tikriausiai vieno netakto būčiau išvengęs mainais padarydamas kitą.

 

Man regis, pats laikas įvesti du terminus, kuriais jau seniai galėjome naudotis. Tai, ką pateikia sapnas, pavadinkime išreikštuoju sapno turiniu [manifester Trauminhalt], o slaptąjį turinį, kurį privalome atrasti, padedami sapno elementus lydinčių minčių, - slaptosiomis sapno mintimis [latente Traumgedanke]. Dabar atkreipsime dėmesį, kokius santykius tarp išreikštojo sapno turinio ir slaptųjų jo minčių rodo mūsų aptarti pavyzdžiai. Šie santykiai gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiuose a) ir b) išreikštasis sapno elementas yra sudedamoji slaptosios sapno minties dalis, beje, labai menka. Didelę ir sudėtingą psichinę struktūrą, sudarytą iš nesąmoningų sapno minčių, išreikštajame sapno turinyje atspindi nedidelis tos struktūros fragmentas arba, kitais atvejais, užuomina į ją, replika, santrumpa telegrafo stiliumi. Iš šios nuotrupos ar užuominos aiškinimo darbas atkuria visumą; tai itin gerai pavyko pavyzdyje b). Vadinasi, vienas iš sapno darbo atliekamų iškraipymų yra tikrojo turinio pakeitimas nuolauža ar užuomina. Be to, pavyzdyje c) galime įžvelgti ir kitą santykį, dar aiškiau ir gryniau išreikštą tolesniuose pavyzdžiuose.

 

d)Sapnuojantysis ištraukia [hervorzieht] iš palovės pažįstamą damą. Jis pats paaiškina šio sapno elemento prasmę pirma į galvą atėjusia mintimi. Tai reiškia: jis teikiąs pirmenybę [Vorzug] šiai damai.

 

e)Kitas sapnuoja savo brolį, tūnantį dėžėje. Pirma atėjusi mintis dėžę pakeičia spinta [Schrank], o antra paaiškina: brolis save riboja [schrankt sich ein].

 

f)Sapnuojantysis lipa į kalną, nuo kurio itin toli matyti. Tai skamba visiškai racionaliai, turbūt nėra net ką aiškinti, nebent pasiteirauti, ką primena šis sapnas ir kokie motyvai jį dabar sukėlė. Deja, klystate; šį sapną reikėjo aiškintis ne mažiau už kurį kitą, kur kas labiau neaiškų. Sapnavusysis prisimena anaiptol ne savo kopimus į kalnus; jam dingteli, kad vienas pažįstamas leidžia „Apžvalgą" [Rundschau], kurioje aptaria mūsų santykius su tolimiausiomis šalimis. Tad slaptoji sapno mintis yra sapnavusiojo identifikacija su „Apžvalgos" leidėju.

 

Čia išreikštąjį ir slaptąjį sapno elementus sieja kitokio pobūdžio santykis. Pirmasis yra ne tiek antrojo iškraipymas, kiek jo pavaizdavimas, plastiška, konkreti iliustracija, kurios pagrindas - žodžių sąskambis. Tiesa, kaip tik todėl tai vėl savotiškas iškraipymas, nes mes jau seniai pamiršome, iš kokio konkretaus vaizdo kilo žodis, todėl ir neatpažįstame jo vėl pakeisto vaizdu. Prisiminę tai, kad išreikštąjį sapno turinį paprastai sudaro vizualūs vaizdai, kad kur kas rečiau pasitaiko mintys ir žodžiai, suprasite, kad toks santykis itin reikšmingas sapno atsiradimui. Taip pat pamatysite, kad šitaip išreikštajame sapno turinyje galima sukurti daugybę abstrakčių minčių pakaitalų, vienaip ar kitaip pasitarnaujančių ketinimui jas nuslėpti. Tai primena galvosūkio techniką. Iš kur randasi sąmojis, kuriuo paprastai pasižymi šie vaizdai, - tai ypatingas klausimas, kurio čia nebūtina aptarinėti.

 

Turiu nutylėti ketvirtą galimą santykį tarp išreikštojo ir slaptojo sapno elementų, kol jo ypatybių neatskleidė mūsų technika. Bet ir jį pateikęs neišsemčiau visų įmanomų santykių aibės, o mūsų tikslams kol kas pakaks ir tiek.

 

Ar dabar išdrįsite aiškintis visą sapną? Pamėginkime ir pamatysime, ar jau esame pasirengę tokiai užduočiai. Žinoma, pasirinksiu ne patį neaiškiausią sapną, bet tokį, kuris puikiai atskleidžia sapnų ypatybes.

 

Jauna, bet jau seniai ištekėjusi dama sapnuoja: ji sėdi su savo vyru teatre, pusė parterio visai tuščia. Jos vyras sako, kad Eliza L. ir jos jaunikis irgi norėję eiti, bet gavę tik blogas vietas - tris už 1 floriną ir 50 kreicerių, o tokios vietos jiems juk netinka. Ji mano, kad tai anaiptol ne bėda.

 

Pirmiausia sapnavusioji sako, kad išreikštasis sapno turinys atskleidžia sapno dingstį. Jos vyras tikrai jai pasakojęs, kad ką tik susižiedavo Eliza L., beveik bendraamžė jos pažįstama. Sapnas yra reakcija į šią žinią. Jau žinome, kad paskutinių dienų išgyvenimai yra akivaizdi daugelio sapnų dingstis, ir sapnavusieji dažnai nedvejodami pateikia tokias nuorodas. Panašaus pobūdžio informaciją sužinome ir apie kitus išreikštojo sapno elementus. Iš kur detalė, kad viena parterio pusė tuščia? Tai užuomina į tikrą praėjusios savaitės įvykį. Ji nusprendė nueiti į teatro spektaklį ir iš anksto nupirko bilietus, taip anksti, kad turėjo sumokėti papildomą mokestį. Kai jie atėjo į teatrą, paaiškėjo, koks bergždžias buvo jos rūpestis, mat viena parterio pusė buvo apytuštė. Galima buvo nusipirkti bilietus spektaklio dieną. Jos vyras nepraleido progos paerzinti ją dėl to skubotumo. Iš kur 1 florinas 50 kreicerių? Tai visai kiti dalykai, nesusiję su ankstesniais, bet irgi užuomina į paskutinių dienų įvykį. Jos brolienė gavusi iš vyro dovanų 150 florinų; ta kvaila višta nesumojusi nieko kito, tik nuskuosti pas juvelyrą ir išleisti pinigus papuošalams. Iš kur 3? Apie tai ji nieko nežinanti, na, nebent tai, kad sužadėtinė Eliza L. tik trim mėnesiais jaunesnė už ją, beveik prieš dešimt metų ištekėjusią moterį. Iš kur ta nesąmonė, kad einant dviese perkami trys bilietai? Ji nieko neatsako ir apskritai nepateikia daugiau jokių minčių.

 

Bet tos kelios jai į galvą atėjusios mintys suteikė mums tiek daug medžiagos, kad slaptąsias sapno mintis galime atspėti. Į akis krinta tai, kad pasakodama apie sapną ji kelissyk pabrėžia laiko veiksnį, kuris sieja įvairias pateiktos medžiagos dalis. Ji per anksti užsisakė bilietus į teatrą, pirma laiko juos paėmė, todėl turėjo sumokėti mokestį; ir brolienė pasiskubino nunešti pinigus juvelyrui ir nusipirkti papuošalą, tarsi ji būtų galėjusi pavėluoti. Pridurkime prie šitaip pabrėžiamų apibūdinimų („per anksti", „skubotai") sapno pretekstą - žinią, kad tik trim mėnesiais jaunesnė draugė dabar susirado gerą vyrą; pridurkime brolienę smerkiančią kritiką: kvaila taip skubėti, - ir tarsi savaime atsiskleis slaptųjų sapno minčių seka, kurią labai iškraipytą atspindi išreikštasis sapnas: „Kvaila buvo taip skubintis tekėti! Elizos pavyzdys rodo, kad ir vėliau būčiau susiradusi vyrą". (Skubotumą liudija jos elgesys perkant bilietus, ir brolienės elgesys perkant papuošalą. Vedybas pakeičia ėjimas į teatrą.) Tokia būtų pagrindinė mintis; nebūdami visai tikri, nes šioje vietoje reikėtų išgirsti sapnavusiosios komentarą, visgi, ko gero, galime tęsti toliau: „Už tuos pinigus būčiau gavusi šimtąkart geresnį!" (150 florinų yra 100 kartų daugiau už 1 floriną 50 kreicerių.) Jeigu galėtume pakeisti pinigus kraičiu, tai reikštų, kad vyras įsigyjamas už kraitį; ir papuošalas, ir blogi bilietai būtų vyro pakaitalas. Dar puikiau būtų, jei kaip tik elementas „trys bilietai" kaip nors sietųsi su vyru. Bet mūsų žinios taip toli nesiekia. Mes tik atspėjome, kad sapnas išreiškia jos panieką vyrui ir apgailestavimą taip anksti ištekėjus.

 

Man regis, šie pirmojo sapno aiškinimo rezultatai labiau stebina ir glumina, nei patenkina. Pernelyg daug visko užgriūva, daugiau, nei dabar įstengiame aprėpti. Akivaizdu, kad dar neišsemsime šio sapno pamokų. Paskubėkime susumuoti tai, ką tikrai naujo sužinojome.

 

Pirma: nuostabu, kad slaptosios sapno mintys labiausiai išryškina skubotumo elementą; kaip tik tai išreikštasis sapnas visiškai nutyli. Neatlikę analizės negalėjome net įtarti, kad šis veiksnys vaidina kokį nors vaidmenį. Atrodo, kad visiškai įmanoma, jog kaip tik pagrindinis dalykas - nesąmoningų minčių branduolys - neatsispindi išreikštajame sapne. Tai esmingai keičia visą įspūdį apie sapną. Antra: sapne yra absurdiškas sugretinimas - trys už 1 fl. 50 kr.; spėjame, kad tarp sapno minčių yra tokia: nesąmonė buvo (taip anksti tekėti). Ar galima neigti, kad šią mintį „nesąmonė buvo..." vaizduoja kaip tik absurdiškas išreikštojo sapno elementas? Trečia: palyginę matome, kad išreikštųjų ir slaptųjų elementų santykis nėra paprastas, anaiptol ne visada išreikštasis elementas pakeičia slaptąjį. Priešingai, abi stovyklas sieja grupinis sąryšis, ir išreikštasis elementas gali atstovauti keletui slaptųjų, o slaptąjį gali pakeisti keletas išreikštųjų elementų.

 

Daug nuostabių dalykų galime pasakyti ir apie sapno prasmę bei sapnavusiosios požiūrį į ją. Moteris sutinka su aiškinimu, bet stebisi juo. Ji nežinojusi, kad taip niekina savo vyrą; ji taip pat nežinanti, už ką galėtų jį taip niekinti. Žodžiu, čia dar daug kas nesuprantama. Tikrai manau, kad nesame pakankamai pasirengę aiškinti sapnus, kad turime dar kiek pasimokyti ir pasiruošti.

Populiariausi