# LHPA > Lietuvos Humanistinės Psichologijos Asociacija ## Posts - [Pavasario konferencija 2026 m.](https://lhpa.net/pavasario-konferencija-2026-m/): Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu rengia konferenciją: Galia, trapumas ir humanizmas nestabiliame pasaulyje 2026 m. gegužės 9 d. V. Putvinskio g. 23, Kaunas, 103 auditorija VDU Šiuolaikinis pasaulis pasižymi dideliais iššūkiais, pokyčiais, nestabilumu. Geopolitiniai konfliktai, karai, klimato krizė, išgyventa pasaulinė pandemija ir socialiniai iššūkiai verčia mus iš naujo apmąstyti, kaip išbūti šiame nuolat kintančiame ir dažnai grėsmingai atrodančiame pasaulyje. Gyvename labai įdomiu ir sudėtingu laikotarpiu, kuriame nuolat stebime ar patys patiriame įvairias krizes. Tas nuolatinis susidūrimas...Daugiau Daugiau - [Skirkite 1,2% GPM paramą LHPA bendruomenei](https://lhpa.net/skirkite-12-gpm-parama-lhpa-bendruomenei/): Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) – tai ne pelno siekianti bendruomenė, jungianti žmones, kuriems svarbios humanistinės vertybės, žmogaus orumas, vidinė laisvė ir autentiškas ryšys. Esame dėkingi kiekvienam, kuris prisideda prie mūsų veiklos tęstinumo. Jūsų skiriama 1,2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis yra vienas pagrindinių išteklių, leidžiančių mums puoselėti ilgametes tradicijas ir kurti naujas erdves saviugdai bei profesiniam augimui. Kur nukeliauja Jūsų parama? Kiekvienas Jūsų indėlis tiesiogiai prisideda prie: Kaip tai padaryti? Skirti paramą užtruks vos kelias minutes per VMI elektroninio...Daugiau Daugiau - [Narystė LHPA ir 2026 m. aktualijos](https://lhpa.net/naryste-lhpa-ir-2026-m-aktualijos/): Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) vienija žmones, puoselėjančius humanistines vertybes, besidominčius psichologija ir siekiančius bendrystės. Kviečiame esamus narius pasirūpinti narystės pratęsimu, o norinčius prisijungti – tapti mūsų bendruomenės dalimi. 💳 Informacija nariams dėl 2026 m. mokesčio Svarbu nario mokestį už einamuosius metus sumokėti laiku – iki 2026 m. kovo 15 d. (imtinai). Kodėl verta būti LHPA nariu? Mokesčių dydžiai Narystės kategorija Stojamasis mokestis Metinis mokestis Standartinis tarifas 15 Eur 30 Eur Lengvatinis tarifas* 10 Eur 20 Eur *Lengvata taikoma studentams,...Daugiau Daugiau - [LHPA 2026 metų veiklų kalendorius](https://lhpa.net/lhpa-2026-metu-veiklu-kalendorius/): Tradiciškai metų pabaigoje paskelbiame kitų metų renginių datas. Pasižymėkim kalendoriuose ir planuokim naujus susitikimus 2026-taisiais: 05.09 – Pavasario konferencija arba kitas  LHPA renginys 06 19-21 – Joninės 07.26- 08.02 – Vasaros stovykla 11.21 – Žiemos konferencija arba kitas LHPA renginys LHPA valdyba - [Žiemos konferencijos 2025m. video įrašas](https://lhpa.net/ziemos-konferencijos-2025m-video-irasas/): Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto rengiama konferencija SAPNAS TRADICIJOJE, PSICHOLOGIJOJE IR KASDIENYBĖJE: TRANSKULTŪRINĖ PERSPEKTYVA 2025 m. lapkričio 22 d. Pristatome pranešimų video įrašus. Konferenciją filmavo ir video įrašus parengė Deivis Nutautas: „Svapna – žvilgsnis į indiškas sapnų kilmės ir prigimties sampratas” – Prof. dr. Audrius BEINORIUS – VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas „Sielos klajonės naktį: sapnų reikšmė ir dieviškųjų ženklų aiškinimas islamo tradicijoje” – Viktorija URBONAITĖ – VU Sociologijos institutas „Kai sapne...Daugiau Daugiau - [Žiemos konferencija 2025 m.](https://lhpa.net/ziemos-konferencija-2025-m/): LHPA ir VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto rengiama konferencija SAPNAS TRADICIJOJE, PSICHOLOGIJOJE IR KASDIENYBĖJE: TRANSKULTŪRINĖ PERSPEKTYVA 2025 m. lapkričio 22 d. Dėmesio, konferencija perkeliama į kitą salę, kad tilptų daugiau dalyvių. Naujasis konferencijos adresas: VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3, Vilnius, Filosofijos fakulteto 210 auditorija,(Senosios spaustuvės kiemas)Įėjimas pro Centrinių rūmų pagrindines duris ir Observatorijos kiemą VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas irLietuvos humanistinės psichologijos asociacijakviečia į mokslinę konferenciją: Sapnai įvairiose kultūrose nuo seniausių laikų buvo laikomi ypatingu patyrimu, jungiančiu...Daugiau Daugiau - [Moterų stovykla "Išprausti save"](https://lhpa.net/moteru-stovykla-isprausti-save/): Miško ir vandens apsuptyje vienkiemio sodyboje Žolinės šventės laike kviečiame jus į 3 dienų moterų stovyklą „Išprausti save” (rugpjūčio 14-17d.). Stovyklos tikslas – skirti gilų laiką savo kūno ir dvasios peržiūrai, išvalyti save per kūno praktikas, pirtį, savos istorijos pasakojimą moterų rate, savo balso pajautimą ir paleidimą sutartinėje, kūno išlaisvinimą šokyje, prisilietimą prie moters individuacijos kelio pasakoje „Eglė žalčių karalienė”. Prausynų procesams gilinti siūlome jums tylos laiką, sveiką maistą ir malonų miegą. „Išprausti save”- tai pagarbiai, su meile ir atjauta,...Daugiau Daugiau - [LHPA vasaros stovykla „Tu esi pasaka“ 2025 m.](https://lhpa.net/lhpa-vasaros-stovykla-tu-esi-pasaka-2025-m/): Brangi LHPA bendruomene!             Kviečiame vėl susitikti LHPA vasaros stovykloje, kuri vyks 2025 m. liepos 27 – rugpjūčio 3 dienomis Labanoro girioje, prie Juodųjų Lakajų ežero. Savaitę pradėsime įprastu ir laukiamu atidarymo ratu sekmadienį, liepos 27 d, 19.00val, po įsikūrimo. Šių metų stovyklos tema – „Tu esi pasaka“ – intriguojanti, paslaptinga, kviečianti susitikimui su savimi ir kitais. Buvimas LHPA stovykloje yra paremtas humanistinės psichologijos principais, bendruomeniniu gyvenimu ir pagarba vienas kitam, sau bei patyrimui. Stovyklos programa, kaip kasmet, gyvuoja atviros erdvės principu. Kviečiame įgyvendinti savo idėjas,...Daugiau Daugiau - [LHPA pavasario konferencija 2025 m.](https://lhpa.net/lhpa-pavasario-konferencija-2025-m/): Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu rengia konferenciją: Kūnas, erdvė ir psichoterapija 2025 m. gegužės 10 d. V. Putvinskio g. 23, Kaunas, 103 auditorija VDU Konferencija „Kūnas, erdvė ir psichoterapija“ Kas aš? Per ką, su kuo, kame galiu matyti, pajausti, pažinti TIKRĄJĮ AŠ? Visų pirma, per savąjį kūną. Kiek girdime, jaučiame, priimame savo kūną… Jo poreikius, kiek į tai atsižvelgiame, kiek rūpinamės ar nekreipiame dėmesio į kūno siunčiamus ženklus, signalus? Paskui per santykį su kitais kūnais. Kūnai...Daugiau Daugiau - [Intensyvus grupinės terapijos savaitgalis:Karta iš kartos perduodamų traumų paveldėtojų gyvenimo kelias](https://lhpa.net/intensyvus-grupines-terapijos-savaitgaliskarta-is-kartos-perduodamu-traumu-paveldetoju-gyvenimo-kelias/): Šįkart kviečiu susitikti Vilniuje 2025 m. kovo 7-8 dienomis. Dalyviai galės gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, įregistruotą METAS sistemoje. Registracijos forma: [https://forms.gle/uWW9uC9gKw4WDdge7](https://forms.gle/uWW9uC9gKw4WDdge7…) Ko tikėtis? Kada: 2025 m. kovo 07 (10:00h-17:00h) – kovo 08 d. (10:00h-17:00h). Trukmė: 12 val. Kaina: 110 eur, METAS pažymėjimo mokestis 10 eur. LHPA asociacijos nariams – 90 eur, METAS pažymėjimai – nemokami. Detalesnę informaciją gausite elektroniniu paštu užsiregistravę. Vedančioji: psichologė jungiškosios krypties psichoterapeutė Dovilė Ridzevičienė Tikslas: seminare kviečiame: 1. Teoriškai susipažinti su transgeneracinių psichologinių traumų perdavimo mechanizmu,...Daugiau Daugiau - [LHPA renginių kalendorius 2025 metais](https://lhpa.net/lhpa-renginiu-kalendorius-2025-metais/): Planuokime 2025 metus iš anksto: – Pavasario konferencija (kartu su VDU) bus rengiama gegužės 10 d. – „Joninės” – birželio 20-24 d.d.  – Vasaros stovykla nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio  3 d. – Žiemos konferencija (kartu su MRU) numatoma lapkričio 22 d. - [](https://lhpa.net/1591-2/): Narystės mokestis 2025 m. Primename, kad nario mokestį už 2025 metus reikia sumokėti iki balandžio 1 d. Tai svarbu padaryti laiku, nes asociacijos rengiamos konferencijos ir METAS sistemos pažymėjimas nariams yra nemokamos, o kitų renginių kaina – žemesnė. Primename, kad visuotiniame susirinkime balso teisę turi tik nariai. Tuos, kurie dalyvauja mūsų rengiamuose renginiuose, kurie prijaučia humanistinės psichologijos idėjoms ir domisi mūsų asociacijos veikla, kviečiame įstoti į Lietuvos humanistinės psichologijos asociaciją. Būti nariu verta ne tik finansiškai. Informacija apie narystės mokestį 2025 metais:...Daugiau Daugiau - [LHPA Žiemos konferencija 2024 m.](https://lhpa.net/lhpa-ziemos-konferencija-2/): Psichologinės praktikos Lietuvoje: dabartis ir ateities vizijos 2024 m. lapkričio 30 d. Ateities g. 20, Vilnius, MRU I rūmai 414 aud. Psichologijos mokslas ir praktinis jo pritaikymas nuėjo ilgą vystymosi kelią, kol tapo tuo, kas yra dabar. Šioje konferencijoje norime apžvelgti, kaip vystosi psichologijos praktika Lietuvoje. Kokia psichologija yra dabar? Kokios jos sąsajos su kitais mokslais, disciplinomis, besivystančiomis technologijų naujovėmis? Filosofija, neuromokslais, dirbtiniu intelektu… Mums taip pat rūpi, kokia yra šių ir kitų (gal dar net nesukurtų ar neatrastų) disciplinų...Daugiau Daugiau - [LHPA vasaros stovykla 2024 m.](https://lhpa.net/lhpa-vasaros-stovykla-2024-m/): Brangi LHPA stovyklos bendruomene! Nuolatiniai ir būsimieji! Metams apsukus ratą vėl kviečiame jus savaitei įsikurti LHPA stovykloje Labanoro girioje. Tradicinė, šiemet 32-oji, LHPA vasaros stovykla vyks  2024 m. liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis prie Rašios ežero. Atidarymo ratas vyks sekmadienį, liepos 28 d, 19.30val, po įsikūrimo. Šiemet stovyklos tema – PALEIDIMAS. Kiekvienas prie savojo LEIDIMO pridėkite savopriešdėlį, kiekvienas patirkite sau reikalingą leidimą. Mūsų bendrai kuriama erdvė teleidžia saugiai išbandyti ar praktikuoti, kas mums nauja ir kas svarbu. Visas LHPA stovyklos laikas – paremtas humanistinės psichologijos principais ir bendruomeniniu gyvenimu: pagarba...Daugiau Daugiau - [LHPA pavasario konferencija 2024 m.](https://lhpa.net/lhpa-pavasario-konferencija-2024-m/): Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu rengia konferenciją: Branda ir laisvė žmogaus gyvenime: teorija, praktika ir realybė 2024 m. gegužės 11 d. V. Putvinskio g. 23, Kaunas, 103 auditorija VDU Kas yra Tavo laisvė? Kas yra Tavo kliūtys ir sienos, ribojančios Tavo pasirinkimus? Ar tai, kas riboja tavo laisvę, riboja ir tavo galimybes būti atsakingu už savo gyvenimą, būti brandžiu? Mes esame skirtingi ir mūsų laisvės samprata skiriasi, todėl svarbu pasikalbėti apie tai, kaip mes suprantame savo...Daugiau Daugiau - [](https://lhpa.net/1528-2/): Narystės mokestis 2024 m. Primename, kad nario mokestį už 2024 metus reikia sumokėti iki balandžio 1 d. Tai svarbu padaryti laiku, nes asociacijos rengiamos konferencijos nariams yra nemokamos (siekiame, kad ir METAS sistemos pažymėjimas nariams būtų nemokamas), bei kitų renginių kaina – žemesnė. Primename, kad visuotiniame susirinkime balso teisę turi tik nariai. Tuos, kurie dalyvauja mūsų rengiamuose renginiuose, kurie prijaučia humanistinės psichologijos idėjoms ir domisi mūsų asociacijos veikla, kviečiame įstoti į Lietuvos humanistinės psichologijos asociaciją. Būti nariu verta ne tik...Daugiau Daugiau - [Geriau žvirblis rankoje!](https://lhpa.net/geriau-zvirblis-rankoje/): Kasmet apie 20 mln. eurų gyventojai nepaskiria jokiai nevyriausybinei organizacijai. Turime prievolę valstybei deklaruoti pajamas bei laisvę skirti savo mokesčių dalį bet kuriai nevyriausybinei organizacijai. Kviečiame pasinaudoti šia laisve ir prisidėti prie Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos savo mokesčių dalimi. Geriau žvirblis rankoj, arba tos lėšos grįš į bendrą Lietuvos biudžetą. Pildyti reikia formą – FR0512 ir pateikti ją valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iki 2024 m. gegužės 1 d. Jūsų skirtos lėšos bus panaudotos asociacijos renginių kokybei gerinti bei naujoms humanistinėms idėjoms...Daugiau Daugiau - [LHPA INFORMACIJA 2024 METAMS](https://lhpa.net/lhpa-informacija-2024-metams/): Renginių kalendorius: – Pavasario konferencija – gegužės 11 d.– LHPA Joninės – birželio 21-24 d. (renginys asociacijos nariams).– LHPA stovykla – 2024 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 4 d.– Žiemos konferencija – lapkričio 30 d. Narystės mokestis 2024 m. Kviečiame sumokėti nario mokestį už 2024 metus arba tapti LHPA nariu jei to dar nepadarėte. Primename, kad pagal tai skaičiuosis renginių kainos ir visuotiniame susirinkime balso teisę turi tik nariai. Taip pat siekiame, kad narių dalyvavimas konferencijose ir METAS sistemos pažymėjimas...Daugiau Daugiau - [LHPA ŽIEMOS KONFERENCIJA](https://lhpa.net/lhpa-ziemos-konferencija/): GYVENIMO RATAS – PSICHOLOGINĖS RAIDOS UŽDUOTYS NUO GIMIMO IKI MIRTIES 2023 m. lapkričio 25 d. Vilnius, MRU rūmai Visi gimstame, augame, bręstame, sprendžiame kiekviename amžiaus etape iškylančius klausimus, sunkumus, kartais krizes… Sukasi gyvenimo ratas, ateina senatvė ir visų mūsų laukia išėjimas anapilin. Pabandykime drauge konferencijos metu pabūti, išgirti, prisiminti ir padiskutuoti apie uždavinius, iškylančius kiekviename amžiaus tarpsnyje. Paieškokime, pasidalinkime iš patirties, iš skirtingų mokslinių paradigmų patikrintais ar naujai atrastais būdais, kaip sklandžiau ir prasmingiau „eiti gyvenimo keliu“. Kaip saugiai ateiti...Daugiau Daugiau - [LHPA pavasario konferencija](https://lhpa.net/lhpa-pavasario-konferencija/): Dalyvavimas nemokamas. (Mokestis yra tik norintiems METAS pažymėjimo)Registracija būtina: https://forms.office.com/e/8MNbFKnKas 2023 m. gegužės 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7, Kaunas) - [Galimybė skirti GPM](https://lhpa.net/galimybe-skirti-gpm/): Kviečiame prisidėti prie Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos skiriant jai iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalį Paramos formos iki 2023 m. gegužės 2 d. teikiamos tik elektroniniu būdu vedlio principu per EDS sistemą adresu https://deklaravimas.vmi.lt, pasirinkus skiltį Deklaravimas–Pildyti formą – FR0512 ir pateikiant ją valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).  Pernai savo GPM skyrė vos 4 žmonės. Papildomos lėšos pirmiausiai prisidėtų prie asociacijos rengiamų renginių kokybės. Pavadinimas: Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija Įmonės kodas: 190748934 Adresas: Birželio 23-osios g. 2-41, Vilnius, Bankas: AB Šiaulių bankas, a/s Nr. LT037182100000606182 Pildymo instrukcija: 1.    Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS)....Daugiau Daugiau - [KONFERENCIJOS „MIRTIES NEIŠVENGIAMYBĖS AKIVAIZDOJE: RYTŲ-VAKARŲ SAMPRATOS“ video įrašas](https://lhpa.net/konferencijos-mirties-neisvengiamybes-akivaizdoje-rytu-vakaru-sampratos-video-irasas/): 2023 m. sausio mėn. 21 d. vykusios mokslinės konferencijos „Mirties neišvengiamybės akivaizdoje: Rytų-Vakarų sampratos“, kurią organizavo VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas kartu su Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutu (HEPI) video įrašai. - [Narystės mokestis 2023 m.](https://lhpa.net/narystes-mokestis-2023-m/): Kviečiame  prisidėti prie asociacijos savo nario mokesčiu arba tapti LHPA nariu jei to dar nepadarėte  Primename, kad pagal tai skaičiuosis renginių kainos ir visuotiniame susirinkime balso teisę turi tik nariai. Informacija apie narystės mokestį: Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos mokesčių dydžiai 2023 metais: a.       Stojamasis LHPA mokestis –  15 eur. Studentams, pensininkams ir neįgaliesiems – 10 eur. b.      Kasmetinis LHPA nario mokestis – 20 eur. Studentams, pensininkams ir neįgaliesiems – 10 eur. c.       Asociacijos  sąskaitos Nr. LT037182100000606182, AB Šiaulių bankas. Šiemet nario mokestį prašome sumokėti iki gegužės 5...Daugiau Daugiau - [2023 metų LHPA kalendorius](https://lhpa.net/2023-metu-lhpa-kalendorius/): – Pavasario konferencija – gegužės 13d.– LHPA Joninės arba Antaninės – birželio 23-25d. (renginys asociacijos nariams).– LHPA stovykla – 2023m. liepos 30d. – rugpjūčio 6d.– Žiemos konferencija – lapkričio 25d. Planuokitės atsakingai 🙂LHPA valdyba - [Konferencija „Mirties neišvengiamybės akivaizdoje: Rytų-Vakarų sampratos“](https://lhpa.net/konferencija-mirties-neisvengiamybes-akivaizdoje-rytu-vakaru-sampratos/): 2023 m. sausio mėn. 21 d. kviečiame į mokslinę konferenciją „Mirties neišvengiamybės akivaizdoje: Rytų-Vakarų sampratos“, kurią organizuoja VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas kartu su Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutu (HEPI). Šioje tarpdisciplininėje konferencijoje siekiama įvairiais aspektais ir žvelgiant iš skirtingų mokslų perspektyvų aptarti mirties fenomeną. Konferencijoje bus svarstomi nuo seniausių laikų keliami universalūs egzistenciniai klausimai: ar mes esame baigtiniai ir kaip susitaikyti su baugia neišvengiamybe? - [Remigijaus Juškėno seminaras "Psichozių kalba"](https://lhpa.net/remigijaus-juskeno-seminaras-psichozuu-kalba/): Juskenas_PsichoziuKalba.pdfParsisiųsti - [LHPA 2022 Pavasario konferencijos Programa](https://lhpa.net/lhpa-2022-pavasario-konferencijos-programa/): Lietuvos-humanistines-psichologijos-asociacijos-rengiama-konferencijaParsisiųsti - [LHPA Valdyba 2022-2023](https://lhpa.net/lhpa-valdyba-2022-2023/): Jeigu žemiau nematote teksto, pabandykite atidaryti puslapį kitame brauzeryje (naršyklėje). Geriausiai žiūrėti Chrome ir Opera brauzeriuose. Telefonų brauzeriai šio PDF tipo failo nerodo - [Mokesčio skyrimas asociacijai](https://lhpa.net/mokescio-skyrimas-asociacijai/): Kviečiame prisidėti prie Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos skiriant jai iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalį Paramos formos iki 2022 m. gegužės 2 d. teikiamos tik elektroniniu būdu vedlio principu per EDS sistemą adresu https://deklaravimas.vmi.lt, pasirinkus skiltį Deklaravimas–Pildyti formą – FR0512 ir pateikiant ją valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Pavadinimas: Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija Įmonės kodas: 190748934 Adresas: Birželio 23-osios g. 2-41, Vilnius, Bankas: AB Šiaulių bankas, a/s Nr. LT037182100000606182 - [LHPA pozicija dėl karo Ukrainoje](https://lhpa.net/lhpa-pozicija-del-karo-ukrainoje/): „Tegul žmonės aiškiai suvokia, kad kiekvieną kartą, kai jie kam nors grasina, žemina ar be reikalo įskaudina, dominuoja ar atstumia kitą žmogų, jie tampa psichopatologijos kūrimo jėgomis, net jei tai mažos jėgos. Tegul jie pripažįsta, kad kiekvienas geras, paslaugus, padorus, psichologiškai demokratiškas, meilus ir šiltas žmogus yra psichoterapinė jėga, nors ir nedidelė.“ A. Maslow LHPA valdyba - [Nauja 2022-2023 metų LHPA valdyba bei 2022 metų tradicinių renginių kalendorius](https://lhpa.net/nauja-2022-2023-metu-lhpa-valdyba-bei-2022-metu-tradiciniu-renginiu-kalendorius/): Naujoji valdyba: - Ričardas Diržys – prezidentas - Jūratė Griciūtė - Žilvinas Kunigėlis - Danutė Lapėnaitė - Jovita Petrauskaitė - Dovilė Ridzevičienė - [LHPA 2021 m. konferencija „Kaip išlikti žmogumi krizių akivaizdoje?“ (antra diena)](https://lhpa.net/lhpa-2021-m-konferencija-kaip-islikti-zmogumi-kriziu-akivaizdoje-antra-diena/): LHPA konferencija „Kaip išlikti žmogumi krizių akivaizdoje?“ (antra diena) Konferencija vyko on-lain formate 2021 m. gegužės 14-15 d. - [LHPA 2021 m. konferencija „Kaip išlikti žmogumi krizių akivaizdoje?“ (pirma diena)](https://lhpa.net/lhpa-2021-m-konferencija-kaip-islikti-zmogumi-kriziu-akivaizdoje-pirma-diena/): LHPA konferencija „Kaip išlikti žmogumi krizių akivaizdoje?“ (pirma diena) Konferencija vyko on-lain formate 2021 m. gegužės 14-15 d. - [LHPA 2020 m. konferencija "Humanizmas mokymo(si) procese"](https://lhpa.net/lhpa-2020-m-konferencijos-humanizmas-mokymo-si-procese-video/): Esant karantinui konferencija vyko on-line formoje. - [LHPA Valdyba 2020-2021](https://lhpa.net/lhpa-valdyba-2020-2021/): Jeigu žemiau nematote teksto, pabandykite atidaryti puslapį kitame brauzeryje (naršyklėje). Geriausiai žiūrėti Chrome ir Opera brauzeriuose. Telefonų brauzeriai šio PDF tipo failo nerodo. - [Konferencija Vilniuje "Tarp likimo ir pasirinkimo: transkultūrinė perspektyva" 2020 sausio 18 d.](https://lhpa.net/kongerencija-vilniuje-tarp-likimo-ir-pasirinkimo-tarnskulturine-perspektyva/): Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (HEPI) kartu su VU Orientalistikos Centru 2020 m. sausio 18 d. rengia antrą bendrą psichologijos ir orientalistikos konferenciją Mokslinė tarpdisciplininė konferencija “TARP LIKIMO IR PASIRINKIMO: TRANSKULTŪRINĖ PERSPEKTYVA”     „Anuška jau nusipirko saulėgrąžų aliejaus, ir ne tik nusipirko, bet ir paliejo jį“.           – M. Bulgakovas „Meistras ir Margarita“ Rengiama antra bendra orientalistų ir psichologų mokslinė konferencija “Tarp likimo ir pasirinkimo: transkultūrinė perspektyva”, kuri vyks 2020 m. sausio 18 d. Vilniaus Universiteto Konfucijaus Institute (pirmoji konferencija įvyko 2017 m. sausio 14 d.). Šią konferenciją organizuoja Vilniaus Universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 m. VU Orientalistikos Centras) ir Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (HEPI, Birštonas). Konferencijoje bus keliami aktualūs klausimai: kaip likimas buvo suprantamas įvairiose pasaulio kultūrose? Juk visose tradicijose egzistavo vienokia ar kitokia likimo samprata (fatum, karma, ming-yun, al-qadar), kuri buvo net deifikuojama ir personifikuojama (Tychė, Moiros, Fortuna, Lakšmė, Laima ir kt.). Vakarų filosofijoje ir teologijoje nuolat plėtojamos laisvos valios ir determinizmo sampratos. Tačiau kas apsprendžia likimą, tai fatalistinė koncepcija ar paliekanti vietos atsitiktinumui, sėkmei? Ar gyvenimo aplinkybėse žmogus turi pasirinkimo galimybę, o jei taip, tai kiek ji plati ir apčiuopiama? Tuomet koks vaidmuo tenka individo atsakomybei už savo egzistencinius sprendimus ir kaip jis gali būti tam motyvuojamas? Šiuos ir panašius klausimus diskutuos ir savo požiūrį ir tyrimus apie įvairius likimo ir pasirinkimo santykio aspektus pateiks praktikuojantys psichologai ir kultūrinių tradicijų tyrinėtojai orientalistai, filosofai, etnologai.   - [LHPA 2019 m. Vilniaus konferencija „Psichologija, kūryba, dvasingumas – sąsajos ir atskirtys“](https://lhpa.net/lhpa-2019-m-vilniaus-konferencija-psichologija-kuryba-dvasingumas-sasajos-ir-atskirtys/): LIETUVOS HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASOCIACIJA ŠEIMOS IR ASMENS SAVIUGDOS CENTRAS „BENDRAKELEIVIAI“                     www.bendrakeleiviai.lt Kviečiame į LHPA organizuojamą konferenciją „Psichologija, kūryba, dvasingumas – sąsajos ir atskirtys“ 2019 m. gruodžio 7 d., Vilnius Konferencijos data: 2019 m. gruodžio 7 diena, šeštadienis. Laikas: 10.00 - 18.00. Konferencijos vieta: Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6, Vilnius.   „Ir ţodis tapo kūnu ir gyveno tarpe mūsų“ Jn 1,14. Psichologas - gydantis kito psichiką žodžiu. Žodžiu brandinantis charakterį, auginantis asmenybę, prikeliantis žmogų vilčiai ir įgalinantis veiksmui. Žodžiu sukuriantis ryšį, kuris ištaiso, perkeičia ir įprasmina tai, kas buvo sužeista. Kūrėjas - išskleidžiantis žodį, vaizdą, garsą, skonį, kvapą per metaforas, perkeltines reikšmes, archetipines duotybes, taip leisdamas žmogui susilieti su kūrybos stebuklu, išgyventi esmę bei prasmę ir keliaujant saviraiškos keliu sveikti ir patirti atradimo džiaugsmą. Dvasininkas - perduodantis Dievo žodį, kuris tampa gyvas ir veikiantis kito širdį per dalinimąsi, palydėjimą, atjautą, atsidavimą ir gyvenimą tikėjimu be išlygų. Būdamas tarpininku tarp žmogaus ir Dievo, dvasininkas pakylėja kitą virš kasdienybės, padeda įprasminti kančią, priimti mirties neišvengiamybę ir ištverti tai, kas beveik neištveriama. Kas tarp psichologijos, kūrybos, dvasingumo yra bendra? O kur būtina brėžti ribas?   Konferencijos kaina 20 eurų. Į kainą įskaičiuojamos kavos pertraukos, dalyvio pažymėjimas, kūrybiškas netikėtumas - dovana. LHPA nariams - nemokamai. Laukiame visų susidomėjusių. Registracija el. paštu: rositosvasara@gmail.com.  Organizatoriai: Rosita Pipirienė (rositosvasara@gmail.com) ir Elvyra Kučinskaitė (Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“).    - [Psichoterapinė grupė – „Sąlytyje su pačiu savimi“](https://lhpa.net/psichoterapine-grupe-salytyje-su-paciu-savimi/): Philosophical Academy of Personal Development I AM Psichoterapinė grupė – „Sąlytyje su pačiu savimi“ Data: 21.06.2019 – 23.06.2019 Atvykimas 21 birželio (penktadienis) 18.00, grupės pradžia 19.00. Grupės pabaiga 23 birželio (sekmadienis) 18.00. Užsiėmimai vyks lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Grupę veda Tomasz Femiak (Lenkija) Filosofas, treneris, Varšuvos universiteto Psichologijos fakulteto (1998-2011) dėstytojas, Socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų universiteto (2001-2014) dėstytojas. Šiuo metu bendradarbiaudamas su Opolės universiteto Filosofijos institutu, kuria psichoterapijos metodus, konsultacijas ir filosofinį mokymą. TROP mokytojų draugijos tarptautinis video treniravimo komunikacijos treneris (VIT). Verslo trenerių mokyklos „TROP“, ilgalaikis terapeutas, treneris, lektorius bei koučeris. Sąmoningo kalbėjimo metodo, pagrįsto socialinėmis tradicijomis, kūrėjas ir propaguotojas. Tomasz Femiak yra Lenkijos psichologijos ir filosofijos draugijos narys. 2002–2003 m. Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete jis įkūrė pirmas oficialias filosofinio konsultavimo klases: „Kaip praktiškai panaudoti savo kvailumą?“ Tomasz Femiak naudoja filosofiją psichoterapinių įgūdžių lavinimui. --------------------------------------- Žmogus turi skirtingas problemas. Jos atsiranda dėl įvairių priežasčių, auklėjimo vaikystėje traumų, nesėkmingų santykių, baimės, pergyvenimų, įpročių. Šiuolaikinis žmogus sugeba bijoti visko: nuodėmės, meilės, Dievo, sekso bei to, ar gerai užrakino duris ir išjungė lygintuvą, ir, galiausiai, savęs paties. Visų išvardintų problemų neįmanoma surikiuoti vienoje plokštumoje. Tačiau yra kai kas, kas jas apjungia – įgūdis taip save suvaldyti, kad iš visų tų sunkumų, baimių, nerimų pavyktų išsivaduoti ir pradėti gyventi be šių vargų. Šio įgūdžio pagrindas – žmogų valdančių jėgų pažinimas (savęs pažinimas) ir savo apribojimų peržengimas. Tai įmanoma pasiekti pavieniui, tačiau grupėje tai padaryti yra lengviau, greičiau ir efektyviau. Tai primena bendrą tunelio kasimą, kurio dėka galima išsivaduoti iš kalėjimo. GYVENIMAS kaip vystymosi jėga „mato“, ar Tu sėdi kalėjime, apverki save ir nieko nedarai, ar pradedi kurti planą kaip pabėgti iš dramos, kurioje esi pagrindinis aktorius. Jei nori pabėgti, jis Tau padės. Jeigu nieko nedarai, jis prideda Tau dar sunkumų, kad galiausiai pradėtum kasti tunelį... Grupės tikslas: sukurti sąlygas grupiniam darbui su individualiomis problemomis. Grupės energija sustiprina individualaus pasikeitimo procesą ir padeda atskleisti susikaustymą, kompleksus bei klaidingus įsitikinimus. Buvimas grupėje leidžia patirti kitokį elgesį prieš jį pritaikant realiame gyvenime. Kartais tai primena teatro repeticiją prieš naujos pjesės premjerą. Kitaip tariant, jeigu „miegi“, tai tada svarbu, kad kas nors, būdamas šalia, Tave pažadintų.   Tėvas beldžia į sūnaus duris ir sako: - Pabusk! Sūnaus atsakymas: - Nenoriu keltis, tėti. - Kelkis, turi eiti į mokykla! - Nenoriu eiti į mokyklą. - Kodėl? – klausia tėvas. - Yra trys priežastys. Pirma, nes ten nuobodu; antra, mane erzina vaikai; o trečia, nekenčiu mokyklos. Tėvas: Tai aš tau pasakysiu tris priežastis, kodėl tu turi eiti į mokyklą: pirma, nes tai tavo pareiga; antra, nes tau keturiasdešimt penkeri metai; ir trečia, esi mokyklos direktorius. ----------------------------------- Grupės trukmė - apie 54 val. (dvi nakvynės). Dalyvavimo kaina - 150 eurų (su apgyvendinimu), 120 eurų (be nakvynės). Dalyvių skaičius - iki 15 žmonių. Vieta: Trakų g. 1, Vievis  (apie 30 km nuo Vilniaus). Autobusų tvarkaraštį rasite čia https://www.118.lt/transporto-tvarkarasciai/paieska/vievis-vilnius  Traukinių tvarkaraštis https://www.traukiniobilietas.lt/portal/routes-schedules  (bilieto kaina  2,50 - 3,70 eurų). Būtina išankstinė registracija jurjeviene@gmail.com arba telefonu +370-615-20675. Registruojantis nurodykite, ar planuojate nakvoti.   Daugiau informacijos rasite Facebook puslapyje - https://www.facebook.com/events/447814282689316/   Organizatorė Natalija Jurjevienė +370-615-20675   - [LHPA Konferencija „Mūsų vidinio vaiko santykis su šiandienos vaiku..."](https://lhpa.net/lhpa-konferencija-musu-vidinio-vaiko-santykis-su-siandienos-vaiku/): LHPA ir VDU Konferencija „Mūsų vidinio vaiko santykis su šiandienos vaiku. Humanistinės psichologijos požiūris“ 2019 m. balandžio 27 d. Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66 - 108 auditorija, Kaunas Visi tėvai nori savo vaikams kuo geriausios ateities, savo patirtimi stengiasi jiems formuoti tinkamas vertybes, apsaugoti nuo galimų pavojų ir į pilnametystę išleisti kuo labiau paruoštą savarankiškam gyvenimui asmenybę. Tėvų auklėjimas, laikysena ar paprasčiausia nuomonė brendimo etape gali nulemti vaiko sprendimus gyvenime. Ar "kartų konfliktas" yra neišvengiamas visuomenės augimo ir vystymosi atributas? Kokią įtaką turi besikeičiantis pasaulis? Kiek mūsų nuosava vaikystė nevalingai įtakoja mūsų vaikų ar anūkų likimą? Skaudi mūsų vaikystės patirtis yra turtas, ar bereikalinga našta? - ar sveikas "vidinis vaikas" yra būtina sąlyga kuriant ateitį savo vaikui?  Registruotis į konferenciją - https://forms.gle/GXTatZz7kYtdTQNX8 - [Planiniai LHPA renginiai 2019 metais](https://lhpa.net/planiniai-lhpa-renginiai-2019-metais/): Numatomi šie planiniai Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos renginiai 2019 metais Balandžio 27 - konferencija Kaune (LHPA - VDU)Gegužės 4-8 - Meditacinė tylos grupė Palangoje (vadovas - R.Budrys)Liepos 28 d. - Rugpjūčio 4 d. - vasaros stovyklaRugsėjo pabaiga - Intuityvi tylos grupė Kėdainių rajone Gojaus kaime (organizatorius - A.Lučiūnas, vadovai-R.Budrys,I.Betuža-Bertuža)Gruodžio 7 - konferencija Vilniuje "Psichologija, kūryba, dvasingumas"   Trumpai apie pagrindinius LHPA renginius: - [Intuityvios tylos grupė Kėdainių rajone 2018 m. rugsėjo mėn.](https://lhpa.net/intuityvios-tylos-grupe-kedainiu-rajone/): Intuityvios tylos grupė Kėdainių rajone "Gojaus sodyboje" 2018 metais rugsėjo 26-30 dienomis Kėdainių rajone Gojaus kaime esančioje sodyboje “Gojaus atgaiva” organizuojamas LHPA tylėjimo seminaras – intuityvaus patyrimo grupė “Ruduo-2018”. Ši tylos grupė – tai bendras grupinis tylėjimas pagrindinį seminaro laiką (4 dienas), būnant kartu ir dalyvaujant įvairiose praktikose. Tai yra kitoks pratęsimas LHPA meditacinių tylos grupių, kurios vyksta pavasarį Palangoje. Jeigu Palangoje vykstančiose tylos grupėse orientuojamasi į vidinės ramybės pasiekimą per meditacinį tylėjimą, kuris vyksta visą laiką maratono forma, tai Kėdainių tylos grupėje bus orientuojamasi į intuityvaus vidinio potencialo atsiskleidimą, kuris vyksta būnant kartu su grupe tyloje. Grupės vedantysis Rimvydas Budrys – Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto (HEPI) direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos (LHPA) garbės narys. Tylėjimo patyrimo grupes veda nuo 1999 metų Lietuvoje, Pabaltijo šalyse ir Rusijoje. Kėdainių rajono erdvėje toks seminaras vyks pirmą kartą. Tylos grupės organizatorius LHPA narys – Albertas Lučunas (Kėdainiai). Jis yra Priklausomybės ligų reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ Kėdainiuose vadovas. Ši tylos grupė bus orientuota į tokį tylėjimą, kurio metu bus orientuojamasi į intuicijos atskleidimą būnant kartu ir specialių praktikų metu.   - [LHPA 2015 m. trečias futuristinis simpoziumas "Laiko fenomenai"](https://lhpa.net/lhpa-2015-m-trecias-futuristinis-simpoziumas-laiko-fenomenai/): LHPA 2015 m. trečias futuristinis simpoziumas "Laiko fenomenai", kuris vyko Palangoje 2015 m. rugsėjo 9-12 d. (rusų kalba). - [LHPA 2014 m. antras futuristinis simpoziumas "Kosmosas: 2080"](https://lhpa.net/lhpa-2014-m-antras-futuristinis-simpoziumas-kosmosas-2080/): LHPA 2014 m. antras futuristinis simpoziumas "Kosmosas: 2080" vyko Palangoje rugsėjo 5-8 d. Simpoziumas vyko rusų kalba. - [LHPA 2013 m. pirmas futuristinis simpoziumas "Ciklai: 2040"](https://lhpa.net/lhpa-2013-m-pirmas-futuristinis-simpoziumas-ciklai-2040/): LHPA 2013 m. pirmas futuristinis simpoziumas "Ciklai: 2040" vyko Palangoje rugsėjo 11-14 d. Simpoziumas vyko rusų kalba. - [LHPA 2012 m. penktas kitokios realybės simpoziumas "Artefaktai"](https://lhpa.net/lhpa-2012-m-penktas-kitokios-realybes-simpoziumas-artefaktai/): LHPA 2012 m. penktas kitokios realybės simpoziumas "Artefaktai" vyko Palangoje rugsėjo 8-12 d. Simpoziumas vyko rusų kalba. - [LHPA 2010 m. ketvirtas alternatyvių realybės tyrimų simpoziumas "Levitacija: ..."](https://lhpa.net/lhpa-2010-m-ketvirtas-alternatyviu-realybes-tyrimu-simpoziumas-levitacija/): LHPA 2010 m. ketvirtas alternatyvių realybės tyrimų simpoziumas "Levitacija: traukos sistemų dekonstrukcija" vyko Palangoje rugsėjo 27 - spalio 3 d. Simpoziumas vyko rusų kalba. - [LHPA 2009 m. trečias alternatyvių realybės tyrimų simpoziumas "Nonkonformizmo energija"](https://lhpa.net/lhpa-2009-m-trecias-alternatyviu-realybes-tyrimu-simpoziumas-nonkonformizmo-energija/): LHPA 2009 m. trečias alternatyvių realybės tyrimų simpoziumas „Nonkonformizmo energija” vyko Palangoje rugsėjo 8-12 d. Simpoziumas vyko rusų kalba. - [LHPA 2008 m. antras altenatyvių realybės tyrimų simpoziumas "Prokalbė"](https://lhpa.net/lhpa-2008-m-antras-altenatyviu-realybes-tyrimu-simpoziumas-prokalbe/): Igoris Varnakovas "Prokalbės kontekstai" 1 dalis Tai pirma Igorio Varnakovo (Ivanovo, Rusija) pranešimo "Proklabės kontekstai" dalis. Jis buvo skaitytas antrame alternatyvių realybės tyrimų simpoziume "Prokalbė", kurį 2008 m. rugsėjo 23-27 d. Palangoje organizavo Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija. Pranešimas rusų kalba. (LHPA). - [LHPA 2003 m. Tarpkultūrinės psichologijos seminaras "Delfinai ir žmogus"](https://lhpa.net/lhpa-2003-m-tarpkulturines-psichologijos-seminaras-delfinai-ir-zmogus/): "Delfinai ir žmogus" buvo antras Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos tarpkultūrinės psichologijos seminaras. Jis vyko Klaipėdoje, Smiltynėje esančiame "Delfinariume" 2003 m. rugsėjo 16-20 d. Seminarą vedė Rimvydas Budrys (Palanga), Igor Varnakov (Ivanovo), Danil Temkin (Toljatis) ir Igor Judin (Oriolas). Filmas rusų kalba. Filmą sukūrė seminaro dalyvė Aušra Šumakarienė. - [LHPA ir VU Orientalistikos centro 2017 m. konferencija "Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste"](https://lhpa.net/lhpa-ir-vu-orientalistikos-centro-2017-m-konferencija-iliuzijos-vakaru-ir-rytu-kulturu-kontekste/): R.Budrys ir A.Beinorius atidaro LHPA ir VU OC konferenciją "Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste" Audriaus Beinoriaus ir Rimvydo Budrio atidarymo žodis bendroje Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos ir VU Orientalistikos Centro konferencijoje "Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste". Konferencija vyko 2017 m. sausio 14 d. VU Orientalistikos Centre. - [LHPA 2016 m. Vilniaus konferencija "Sakralumas"](https://lhpa.net/lhpa-2016-m-vilniaus-konferencija-sakralumas/): Konferencija 2016 m. lapkričio 26 d. "Sakralumas" Muzikinis LHPA konferencijos "Sakralumas" atidarymas dviem fleitom Muzikinis Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos konferencijos "Sakralumas" atidarymas dviem fleitom. Konferencija vyko 2016 m. lapkričio 26 d. šv. Jono Vilniaus vienuolyne.Groja Dobilė Kisieliūtė ir Indrė Kučinskaitė. - [LHPA 2015 m. Vilniaus konferencija "Humanizmas mano praktikoje"](https://lhpa.net/lhpa-2015-m-vilniaus-konferencija-humanizmas-mano-praktikoje/): LHPA Konferencija VILNIUS 2015 ziema J. Griciūtė "Vadovavimo praktika: kuo vadovauja humanistas?" Jūratės Griciūtės pranešimas "Vadovavimo praktika: kuo vadovauja humanistas?", skaitytas Lietuvos humanisitnės psichologijos asociaicjos konferencijoje "Humanizmas mano praktikoje" 2015 m. gruodžio mėn. Vilniuje. - [LHPA 2014 m . Vilniaus konferencija "Humanistinės psichologijos esminės idėjos ir praktika"](https://lhpa.net/lhpa-2014-m-vilniaus-konferencija-humanistines-psichologijos-esmines-idejos-ir-praktika/): Viktoras Keturakis "Geštaltinės psichoterapijos humanistinė pasaulėžiūra" Viktoro Keturakio (Vilnius) pranešimas "Geštaltinės psichoterapijos humanistinė pasaulėžiūra", skaitytas Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos 2014 m. žiemos konferencijoje "Humanistinės psichologijos esminės idėjos ir praktika", kuri vyko Vilniuje 2014 m. lapkričio 15 d - [LHPA 2014 m. Kauno konferencija "Technologija, neoromokslai ir psichologija: sąveika ir sintezė"](https://lhpa.net/lhpa-2014-m-kauno-konferencija-technologija-neoromokslai-ir-psichologija-saveika-ir-sinteze/): Žilvinas Kunigėlis - Konferencijos "Technologija, neoromokslai ir psichologija: sąveika ir sintezė" atidarymas Žilvino Kunigėlio (Palanga) tarpdisciplininės konferencijos "Technologija, neoromokslai ir psichologija: sąveika ir sintezė" atidarymo žodis. Konferenciją surengė Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) ir Kauno technologijos universitetas (KTU) 2014 m. gegužės 17 d. KTU Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų fakultete. - [LHPA 2013 m. Vilniaus konferencija "Naujų atraminių idėjų paieška humanisitnėje psichologijoje"](https://lhpa.net/lhpa-2013-m-vilniaus-konferencija-nauju-atraminiu-ideju-paieska-humanisitneje-psichologijoje/): Žilvinas Kunigėlis "LHPA 2013 m. Vilniaus Žiemos konferencijos "Naujų atraminių idėjų paieška humanistinėje psichologijoje" atidarymas. Konferencija vyko 2013 m. lapkričio 22 d. VU Filosofijos fakultete. - [LHPA 2013 m. Kauno konferencija "Empiriniai ir teoriniai misticizmo tyrimai"](https://lhpa.net/lhpa-2013-m-kauno-konferencija-empiriniai-ir-teoriniai-misticizmo-tyrimai/): Žilvinas Kunigėlis "LHPA 2013 m. Kauno konferencijos "Empiriniai ir teoriniai misticizmo tyrimai"atidarymas". Konferencija vyko 2013 m. gegužės 11 d. VDU Filosofijos fakultete. - [LHPA 2012 m. Vilniaus konferencija "Humanistinė psichologija iš šiapus ir anapus"](https://lhpa.net/lhpa-2012-m-vilniaus-konferencija-humanistine-psichologija-is-siapus-ir-anapus/): Gintė Jasienė - LHPA konferencijos "Humanistinė psichologija iš šiapus ir anapus" atidarymas - [LHPA 2012 m. Kauno konferencija "Žmogaus ir gyvūnų ryšio fenomenologija"](https://lhpa.net/lhpa-2012-m-kauno-konferencija-zmogaus-ir-gyvunu-rysio-fenomanologija/): Deimantė Unikaitė "LHPA 2012 m. tarpdisciplininės konferencijos pristatymas" - [LHPA 2011 m. jubiiejinė Vilniaus konferencija "Humanistinės psichologijos idėjos ir jų realizacija"](https://lhpa.net/lhpa-2011-m-jubiiejine-vilniaus-konferencija-humanistines-psichologijos-idejos-ir-ju-reralizacija/): Rimantas Kočiūnas "Kuo man svarbus ryšys su humanistine psuchologija?" - [LHPA 2011 m. Kauno konferencija "Kūryba ir deknstrukcija"](https://lhpa.net/lhpa-2011-m-kauno-konferencija-kuryba-ir-deknstrukcija/): Aistė Garškaitė Konferencijos "Kūryba ir dekonstrukcija" atidarymas - [LHPA 2010 m. Vilniaus konferencija "Humanisitnės psichologijos aktualumas šiandien"](https://lhpa.net/lhpa-2010-m-vilniaus-konferencija-humanisitnes-psichologijos-aktualumas-siandien/): Aušra Pundzevičienė - LHPA 2010 m. Vilniaus Konferencijos atidarymas - [LHPA 2009 m. Vilniaus konferencija "Humanistinė psichologija ar psichoterapija"](https://lhpa.net/lhpa-2009-m-vilniaus-konferencija-humanistine-psichologija-ar-psichoterapija/): Rimvydas Budrys "Psichoterapijos ribos humanistinėje psichologijoje" - [LHPA 2009 m. Kauno konferencija "Psdichologija ir istorija"](https://lhpa.net/lhpa-2009-m-kauno-konferencija-psdichologija-ir-istorija/): Julius Kvedarauskas "Asmeninis istorijos išgyvenimas" Juliaus Kvedarausko (Vilnius) pranešimas "Asmeninis istorijos išgyvenimas", skaitytas Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos tarpdisciplininėje konferencijoje ""Psichologija ir istorija". Konferencija vyko Kaune, VDU Istorijos katedroje 2009 m. gegužės 9 d. - [Mirusiojo kelionė ir būklės (20 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/mirusiojo-kelione-ir-bukles-20-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Lietuvių tautosakoje paukščių žiemojimo vieta ir mirusiųjų kraštas sutampa - tai Dausos, amžinai žaliuojanti amžinos vasaros šalis, į kurią ir paukščiai, ir mirusieji keliauja tuo pačiu keliu - Paukščių Taku. Iš žmogaus burnos išsprūdęs paukštelis tarsi primena, kur ir kaip keliauti išsirengė siela. Vėliau paukščiai ir mirusiųjų vėlės atskiriami, tačiau lieka kadainykščio jų bendrumo atmintis - be bendro kelio ir gyvenamosios vietos, galima priminti ir tai, jog Kūčių naktį atskriejusios protėvių vėlės prie židinio pabarstytuose pelenuose palieka paukščių kojų pėdsakus. Lieka ir dangiškojo pomirtinio pasaulio įvaizdis. Į jį arba skriejamą „dangaus viduriu" ant žirgų, arba kopiama aukštu krištoliniu ar stikliniu kalnu. - [Siela ir pomirtinis gyvenimas (19 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/siela-ir-pomirtinis-gyvenimas-19-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Tai - žemiausioji sielos dalis, tapatinama su saulės šviesoje matomu šešėliu. Dažniausiai tautų sielos sampratos čia įžiūri gan šiurkščią, žemutinę sielos dalį, kurią galima paveikti maginiais veiksmais arba jai padedant gauti kokius nors ženklus. Lietuvių tradicijoje į šešėlį kreiptas ganėtinas dėmesys, tai atspindi palyginti ankstyvi šaltiniai. Jeronimas Prahiškis, lankęsis Lietuvoje 1401-1404 m., pasakoja, kaip lietuvių žyniai pranašaudavę ligonių likimą: Artimieji klausdavo juos, ar nemirs ligoniai. Žyniai eidavo naktį prie ugnies, o rytą klausiantiems atsakydavo matę prie šventosios ugnies sergančiojo šešėlį, kuris sušilęs rodė mirties arba gyvybės ženklus: išgysiantis ligonis - stovi veidu į ugnį, o jeigu atsigręžęs į ją nugara, vadinasi, mirs1 (E. Ulčinaitės vert.). - [Mėginant suprasti (18 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/meginant-suprasti-18-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): Pabaigoje - kelios pastabos apie mūsų aptartus dalykus, ne tiek užbaigiančios bendrą vaizdą, kiek mėginančios darsyk parodyti, apie ką kalbėta. Pirmiausia religinė sakrali kalno, medžio, ugnies reikšmė liudija ne senosios tradicijos „gamtiškumą", bet visiškai ir radikaliai kitokią religine atskaitos sistemą ar, jei norime, - kitą lygmenį. Tai būtent kosminis lygmuo, per vidinius pasaulio esinius apsireiškiantis „šiapus". Kalnai, medžiai, ugnis yra tam tikri „sukibimo taškai", sankabėlės, jungiančios dangaus, atmosferos, chtoniškąją sritis. Šitaip pasaulis - visas pasaulis, o ne jo detalės - tampa tvarkinga visuma, kosmosu. - [Centras ir periferija: ... (17 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/centras-ir-periferija-17-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Kaip jau rašėme, kalendorinės dainos atskleidžia kosmogoninius vyksmus. Tačiau kosmogoninių elementų yra ne vien kalendorinėse, bet ir kitų tipų dainose - darbo, vestuvinėse, karinėse ir pan. Kosmogoniniai įvaizdžiai pasirodo pirmosiose dainos eilutėse ar pirmajame posme, o toliau ima rutuliotis siužetas, dažniausiai visiškai neatliepiantis pirmųjų suminėtų įvaizdžių. Be abejo, yra daugybė dainų, kurios tokio pradmens neturi, kuriose siužetas ima rutuliotis nuo pirmosios eilutės, bet dabar pasidomėsime tiktai kosmogonines pradžias turinčiomis dainomis, žinoma, ne-bandydami jų nei klasifikuoti, nei visapusiškai nagrinėti. - [Vandens funkcijos (16 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/vandens-funkcijos-16-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): Vandenį, marias ar jūras, supančias pirmapradį kalną ar vilnijančias palei Pasaulio medį, jau nesyk aptikome, ir akivaizdu, kad kosmogoninė vandens reikšmė tikrai ženkli. Vanduo - tarsi „pagrindų pagrindas", supantis visus laikų pradžioje iškylančius, pasirodančius, išaugančius daiktus. Etiologinė sakmė apie žemės atsiradimą pabrėžia, kad pačioje pradžioje „nebuvo nieko, tik vanduo. Tais vandenimis yrėsi mažas laivelis, kuriame sėdėjo Dievas, o velnias yrė". Toliau pasakojama, kad velnias neria į vandenų dugną, ir iš trečio karto jam pavyksta išnešti dumblo. Dievas „sulipdė iš tų trupinėlių grumstelį ir, padaręs mažą salelytę, padėjo ją ant vandens". Abu, Dievas ir velnias, priplaukia salelę, išlipa ant jos, Dievas užmiega. Velnias, naudodamasis patogia proga, čiumpa Dievą už kojų ir mėgina prigirdyti - bet, kad ir kiek velnias temptų į vieną ar kitą pusę, po miegančiu Dievu sala prasiplečia lygiai tiek pat. Galiausiai sala labai praplatėja. Dievas pagaliau „nubudo ir, pamatęs velnio piktus kėslus, nugramzdino jį pragaran, o žemėn paleido gyventi žmogų". - [Ugnies funkcijos (15 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/ugnies-funkcijos-15-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): Labai įdomios kalėdinės dainos, kuriose kalbama apie žydinčią „grūšelę"; ši grūšelė neabejotinai turi pirmapradžio Kosminio medžio reikšmę, tad joje ar po ja besidedantys „dyvai" mums labai svarbūs. Plg.: Viduje lauko grūšelė žydi, Alelium kalėda, grūšelė žydi. Tona grūšelėn žvakelė degė, Alelium kalėda, žvakelė degė. Ai, ir iškrito trys kibirkštėlės, Alelium kalėda, trys kibirkštėlės. Oi, ir pasdarė dideli dyvai, Alelium kalėda, dideli dyvai, Dideli dyvai - marios mėlynos, Alelium kalėda, marios mėlynos. Tose mariose luotelis plūko, Alelium kalėda, luotelis plūko. (LT 1208) - [Medžio funkcijos (14 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/medzio-funkcijos-14-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): Lietuvių naujametinio ciklo (ir apskritai kalendorinėse) dainose medžio įvaizdis dažnas; kaip jau minėjome, jo įvaizdis derinamas su kitu įvaizdžiu - „kalno", bet yra ir „savarankiškų" medžio vaizdinių, ir tokių, kurie jį sieja su vandens vaizdiniu. N. Laurinkienė apibendrindama teigia, kad „būdingas medžio erdvės atributas -vandens telkinys", plg. „Jūrės marelės, / Gilus vandenėlis - / O ten išdygo / Žals jovarėlis" ir pan.; toliau autorė pažymi, jog „medis mariose primena archetipinį vaizdinį, t. y. tą situaciją, kai kuriant visatą jis augo vandenyje"21. Tokia pirmapradė kosmogoninė erdvė gražiai atsiskleidžia šioje dainoje: Pavasaris pavandenis. Sėmė vanduo kalnus klonis. Sėmė vanduo kalnus klonis, Tik nesėmė vieno kalno. Tik nesėmė vieno kalno, Ant to kalno putinėlio. (LTR 1169/51; 14, p. 64) „Putinėlį" gali keisti ir kiti medžiai. Dažnai tai ąžuolas: Vidury jūrių ir marelių Aukštasis kalnelis... Ant to kalno kalnužėlio Žalias ąžuolėlis. (JLDI 749) - [Kosmogoniniai elementai ... (13 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/kosmogoniniai-elementai-13-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Pasaulio atsiradimą nusakantys, arba kosmogoniniai, mitai - bet kokios religijos ašis, grindžianti patį pasaulėvaizdį, kosmologinius vaizdinius. Kosmogonijos atsako į klausimus, kylančius žmogui iš paprasčiausio smalsumo, t. y. kaip ir kodėl viskas atsirado, taip pat suteikia jam tam tikrą įžvalgą į dievų pasaulio paslaptis: juk tai, kas vyko pradžioje, yra svarbiausia, o, žinant pradžią, galima klausti apie prasmę, gyvenimą ir jo horizontą, dievus ir jų požiūrį į žmones - kosmogonijose tas požiūris išryškėja bene geriausiai. Pagal tai formuluojamos ir egzistencinės tą religiją išpažįstančios tautos ar genties nuostatos. Pasaulio sukūrimo mitai grindė visas vėlesnes kosmologines struktūras ir dievų hierarchijas (kosmogonijas papildančiose teogonijose) - taigi jie akivaizdžiai svarbūs kiekvienos religijos analizei. Deja, lietuvių tautosakoje nėra išlikusių pasaulio sukūrimo mitų; etiologinės sakmės perteikia tik jų nuoskalas; galbūt tam tikrus kosmogoninių mitų pėdsakus randame plačiame lietuvių tautosakos sluoksnyje, kuriame kalbama apie Perkūną, persekiojantį Velnią. Šiame motyve galime įžiūrėti transformuotą pirmapradės dievų kovos mitą, būdingą bene visoms indoeuropiečių mitologijoms. Tačiau pati kosmogoninių mitų visuma jau išnykusi. Tebeatsekamos jos nuoskalos yra reikšmingos, bet gilesnę prasmę bei erdvę jų interpretacijai randame nagrinėdami lietuvių kalendorines, ypač Naujųjų metų ciklo, dainas. - [Panteono struktūra ir ... (12 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/panteono-struktura-ir-12-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Aukštieji dievai, skirtingai nuo kitų hierarchijos lygmenų dievų, turi savo plačias veikimo sritis, apimančias dangų, atmosferą, žemę ir požemius. Jie čia veikia ryškiai dominuodami net vėlyvuoju periodu, kai jau ima lietis su krikščionybės personažais. Mes jau sužinojome apie dievus, minimus istoriniuose šaltiniuose, tad, prieš pereidami prie hierarchijos nagrinėjimo, turime pasigilinti į folklorinius atitikmenis. Tautosaka čia atskleidžia daugiau nei gana šykštūs šaltiniai. Pažvelgę į didžiųjų dievų žaismę tautosakoje, galėsime vėl pereiti prie bendrosios mitologijos lygmens ir suvokti daugiau. - [Dievai ir dangaus kūnai: ... (11 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/dievai-ir-dangaus-kunai-11-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Dievų sritys. Lietuvių tautosakoje dievų sritys pasidalytos gana aiškiai. Perkūnas valdo atmosferą, debesis ir žaibus, o dangus yra Dangaus Dievo buveinė. Dangus tapatus lietuvių dausoms, pomirtinio pasaulio zonai, arba, galimas dalykas, danguje yra kažkokia vieta, skirta mirusiesiems. Bet kokiu atveju folklore mirusieji mato Dangaus Dievą, šnekučiuojasi su juo, vaišinasi prie jo stalo, tačiau kitų dievybių šioje dangaus zonoje mes nematome. Tiesa, tautosakoje minimas Perkūno dvaras, Aušrinės, Vėjo dvaras numanomas irgi, kaip ir Dievo rūmai, - taigi atrodo, kad svarbiausi lietuvių dievai turi savo „dvarus", teritorijas - dažniausiai danguje, netoliese Dievo, tačiau tai atskiri dvarai, rūmai, nesusiję su Dievo dvaru (t. y. jie nėra kokie „priestatai", o atskiri dvarai). Velnio dvaras, suprantama, įsivaizduojamas giliai, tiesa, ne požemiuose, o dažniausiai „kalno viduje" ar „už girios". Kalnas yra centrinė lietuvių transcendentinės kosmologijos ašis - minima, kad ant jo kartais būna Perkūnas arba Dievas (ne kurie kiti dievai), kalno viduje - Velnias. Ant kalno yra rojus, arba dausos (arba nuo kalno jos prasideda), o po kalnu, ar veikiau kalne, kalno viduje - pragaras. - [Religinė etika (10 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/religine-etika-10-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): III. 4. RELIGINĖ ETIKA   EGZISTENCINIAI JUDESIAI KARO FONE Ankstyvųjų viduramžių šaltiniai aprašydami baltų gentis kiek apibūdina ir jų charakterį. Kai kurie dalykai prieštaringi. Adomas Bremenietis, aprašydamas kuršius, teigia, kad tai gens crudelissima, žiauriausia gentis (LPG 12); o prūsų sembus jis aprašo kaip „žmogiškiausius žmones", Sembi vel Pruzzi, homines humanissimi (BRMŠ 1190). Lietuvių charakterio to meto šaltiniai plačiau nekomentuoja, bet lietuviai tuo metu berods „įsiterpė" tarp žiaurių plėšikautojų kuršių ir „žmogiškiausių" sembų. Kuršiai tuo metu veikė vikingų orbitoje ar bent vadovaudamiesi vikingų principais, o sembai buvo suinteresuoti nuo seno klestinčia prekyba, kurios centras buvo dar IX a. pabaigoje Vulfstano minėtasis Truso (Drūsos) miestas tose teritorijose bei vėliau iškilę centrai aistiškame Baltijos pajūryje. - [Galia (9 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/galia-9-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): III. 3. GALIA XIII a. pradžioje, kai lenkų misionierių veikla baltų kraštuose davė pernelyg menkų vaisių ir naująjį tikėjimą buvo gana sunku ne tik skleisti, bet ir išlaikyti, popiežius kreipėsi laišku į lenkų kunigaikštį, kad šis skirtų misionieriams kokį kaimą, kur jie galėtų kaip nors pramisti. Mat misionieriai norom nenorom turėjo elgetauti pas savo atverstuosius, kurie ir taip jautė aplinkos spaudimą; popiežius nusakė gana dviprasmę misionierių padėtį: „Jie, kęsdami neturtą ir nepatogumus, negali gerai savo tarnybos atlikti. Mat jie gėdijasi eiti pas naujai į tikėjimą atverstuosius elgetauti laikinųjų dalykų, kad kartais neatrodytų iešką palankumo visai ne Jėzui Kristui, bet sau naudos, ypač kai pagonys juos tuoj apipila priekaištais, jog mūsų Dievas esąs vargšas, o jų dievai, būtent demonai, - pertekę". (BRMŠ 1,216-217) „Pertekimas", gausa - tai motyvai, dažnai pasikartojantys lietuvių ir kitų baltų genčių šaltiniuose. Tiesa, tai tik vienas iš galią liudijančių aspektų, ir jis labiau išnyra vėlesniuose šaltiniuose, kur dievai savo galias rodo valstietiško religingumo terpėje. - [Dievai ir jų pavidalai (8 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/dievai-ir-ju-pavidalai-8-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): III. 2. DIEVAI IR JŲ PAVIDALAI Antropomorfika ir zoomorfika. Senieji šaltiniai, ypač ordinų kronikos, nesistengė ar net vengė minėti lietuvių dievų vardus, daugiausia būdavo minimos abstrakčios „jų dievų", t. y. „pagonių dievų" sąvokos, arba išorinės, labiausiai pastebimos religinės apraiškos (priesaikos dievams, aukojimai, „gamtos kultai"). Dievų vardai gal teutonams ir buvo žinomi ne blogiau nei slavų metraščiams, tačiau jie buvo nurašomi kaip „velniavos" ir neįtraukiami į kronikas; tai, beje, būdinga visiems krikščionių metraštininkams lietuvių pagonybės laikotarpiu. Lietuvių XIX-XX a. folkloras dievų pavidalus nusako gana nuodugniai, tačiau ankstyvieji šaltiniai to neperduoda, tad ką nors nuvokti tegalima labai fragmentiškai. Giraičių kultas, amžina ugnis -šie dalykai buvo pastebimi, tačiau kulto adresatai praslysdavo pro akis. Tiesa, slavų šaltiniai, J. Malalos chronografuos intarpas ir Ipatijaus metraštis, išvardiję lietuvių ir Mindaugo dievus, leidžia nuvokti, kad tai antropomorfinis dievų ketvertas. Dangaus Dievas dar vadinamas Nunadieviu ar Andajumi, taip pat minimas lietuvių folklore kaip žilas senelis; Perkūno ar Divirikso išvaizda tautosakoje irgi puikiai nusakyta: tai vidutinio amžiaus griausmavaldys, svaidantis žaibus, raudonbarzdis / rudabarzdis, raudonu veidu, važinėjantis ožių traukiamu dviračiu vežimu per dangaus tiltus. Išvaizda kone tapati Indros ar Thoro išvaizdai. Galimas dalykas, Perkūnas arba raguotas, arba mūvi raguotą šalmą. Tai sena valdančiojo dievo atributika, būdinga dar šumerams ir babiloniečiams, kur Anas / Anu, vyriausiasis dievas, vaizduojamas su raguota kepurėle. Trečiasis dievas, kalvis Teliavelis, savaime suprantama, yra pabrėžtinai antropomorfiškas, jis nukala ir užmeta Saulę ant dangaus skliauto. Teliavelis vėliau susilieja su folkloriniu Velniu. O Žvorūna / Medeina turi tam tikrą zoomorfinę aplinką kaip miško, girios šeimininkė, čia pabrėžiami atributai, galintys kiek priminti keltų Kernuno (Cernunnos) raguotumą ar keltų, graikų, romėnų arba Rigvedos epochos arijų ir hinduizmo pomėgį dievams suteikti pasivertimų ir zoomorfinių pavidalų ar atributų laisvę, vis dėlto nekeičiant pagrindinio pavidalo: Dzeusas gali pasiversti gulbinu, kaip ir Višnus žuvimi, Cernunnos, Thoras ar Perkūnas yra raguoti, juos gali lydėti ir dažnai lydi žvėrių palyda bei simboliai, tačiau tai tik išreiškia vieną ar kitą dievybės funkciją (dažniausiai valdžią ar galią). - [Nemirtingumas ir amžinybė (7 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija")](https://lhpa.net/nemirtingumas-ir-amzinybe-7-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir-mitologija/): III. 1. NEMIRTINGUMAS IR AMŽINYBĖ Nemirtingumas (plg. avest. Ameretat, Amurtatat - dieviškoji Ahūra Mazdos galia; sen. ind. Amraiti) yra dievų ypatybė. Žodžių jungtis „nemirtingieji dievai" lietuvių religiniame žodyne galėjo egzistuoti, nors dažniausiai šaltiniai pateikia „didžiųjų", „maloningųjų", „galingųjų", „rūsčiųjų" dievų sampratas. Dievų nemirtingumas buvo savaime suprantamas. Mitinės būtybės, tokios kaip kaukai ir aitvarai, gali mirti ir nusenti, o svarbiausi dievai jau iš karto duoti savo įgimtais pavidalais: Perkūnas visada lieka vidutinio amžiaus vyras, Dievas yra senas (taip jam ir dera, nes jis, kaip pasaulio kūrėjas, yra seniausias; lietuvių etiologinėse sakmėse labai stipriai pabrėžiamas „Dievo senelio" įvaizdis). Nemirtingumas, suprantamas kaip „ne-mirtingumas", yra negacinė sąvoka. Dievas gyvena savo erdvėje, žmogus savo - žemiškoje, kur viskas turi pabaigą. Tačiau siela (tai aptarsime kitame skyriuje) yra nemirtinga, nes pats žmogus yra dieviškas savo kilme. Tai yra amžinas dieviškasis elementas slypi jame - tai vėlė, dvasia; šie žodžiai siejasi su „vėju", „dvelksmu", „dvėsavimu", t. y. alsavimu, ir nurodo subtilią „eterinę" žmogaus dvasinės esmės prigimtį. Ji yra amžina, tačiau tas amžinumas - ganėtinos pomirtinės kovos, kelionės per daugybę kliūčių rezultatas, ir ne kiekviena siela patenka į dausas, kai kurios „išbarstomos" po dykras, miškus, o dar blogesnės patenka į pomirtinės bausmės vietą. Kaip ir keltams, ir reliktiškai germanams, taip ir lietuviams ir prūsams giminiškų jotvingių gentyse tikėta savita reinkarnacijos doktrina. 1203 m. Lenkijos kronikoje (Chronicon Polonorum) lenkų dvasininkas ir istorikas Vincentas Kadlubekas aprašė tokį jotvingių, jo vadinamų getais, tikėjimą: „Visi getai yra kvailai įsitikinę, kad vėlės, palikusios kūnus, vėl iš naujo įsiskverbiančios į gimstančius kūnus, nors, patekusios į šiurkščius bei kvailus kūnus, jos tampa kvailesnės bei šiurkštesnės..." (BRMŠ I 209) Taigi dar vienas pomirtinio likimo atvejis, jau ciklinis atgimimas, nepašalina sielos kaip amžino gyvybinio principo. Žmogus yra tvinkte pritvinkęs gyvybinio principo, kuris po kūno luobu keliauja šioje žemėje, bet kad ir kokia pomirtinė būklė lauktų, principas neišnyksta. - [Lietuvių tradicijos perdavimai (6 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/lietuviu-tradicijos-perdavimai-6-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): IV.4. LIETUVIŲ TRADICIJOS PERDAVIMAI   TRADICIJA IR KONTEKSTAI Pirmoji sintezė. Baltų kultūra, pasak M. Gimbutienės, buvo stipriai veikiama senosios Europos religingumo stiliaus, kuris akcentavo moteriškąjį pradą, gimdančią Deivę ir deives, jos hipostazes, bei indoeuropietiško „antsluoksnio" - vėliau atsiradusio klajoklinio religingumo, kur svarbūs dangiški motyvai, dangaus dievai, vyriški dievai. Tad baltų religijos pirmiausia yra „sintetinės" religijos, kurių pagrindas - senųjų moteriškų autochtoninių ideologijų bei religinių vaizdinių ir nomadinių ideologijų junginys. Tai nėra koks išskirtinis bruožas: Eurazijoje chtoniškoms ir dangiškoms jungtims atstovavo ir graikai, ir keltai, ir germanai, ir Rigvedos epochos arijai; ir galiausiai tokios autochtoninės ir nomadinės jungtys būdingos ir Artimųjų Rytų religijoms, kurios iš dalies irgi yra klajoklių ir žemdirbių religijų sintezės. Ir žydų religija buvo tokia pati sintezė, tik pranašai pašalino chtoniškuosius elementus iš tokios sintezės ir išskyrė vieną vienintelį dangišką Dievą, taigi išgrynino klajoklinę dangaus skliauto religiją, rekonstravo ją. Panašiai vyko ir zaratustrizme, kur kadaise ir Indijos arijams pažįstamas dievas Indra tapo demonų valdovu; visi dievai - ir chtoniški, ir nechtoniški - buvo pranašo Zaratustros eliminuoti arba paskelbti „už teologijos ribų" ir iškeltas vienas vienintelis Ahūra Mazda, Didysis Viešpats, dangiškas Dievas, greta kurio kiti dievai liko bereikšmiai. Bene toliausiai tokio redukavimo keliu nuėjo ne žydų pranašai, o Buda, kuris eliminavo ne tik dievus, bet ir Dievą, dievus, aukojimus etc. Kitas klausimas, kad Eurazijoje ne kiekviena religija susilaukdavo savo pranašų ir reformatorių, kaip jų nesusilaukė nei graikai, nei germanai; tačiau sintezė vyko bemaž kiekvienoje religijoje, jei ne sąmoningai, tai veikiant ilgalaikiams procesams pasiekdavo ir įtvirtindavo bemaž tas pačias, artimas religingumo formas. - [Baltiškoji mantika: ... (5 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/baltiskoji-mantika-5-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): III.3. BALTIŠKOJI MANTIKA: TARP GERMANŲ IR ALANŲ   BURTŲ METIMO BŪDAI  IR  AUSPICIJOS Būrimo būdai pasaulio maginėse praktikose ir religijose ganėtinai įvairuoja, bet yra tam tikrų būrimo sistemų, kuriomis vadovaujasi vienas ar kitas etnosas, religija, kultūrinis arealas. Nereikia manyti, kad iš praktikuojamų burtų galima, tarkime, atsekti etnosą ar jo raidą, bet burtų būdų sutapimai nėra bereikšmiai platesnių tyrinėjimų požiūriu, pvz., tiriant istorines, kultūrines, ypač religines sąsajas. Šiuo atveju - Šiaurės ir Šiaurės vidurio Europos, įtraukiant iranėnišką medžiagą, būtent - alanų, gyvenusių Uždonėje, Šiaurės Kaukazo prieškalnėse, bet apie III-IV a. ėmusių kraustytis Dunojaus ir drauge Romos imperijos link; alanų genčių kontaktai su baltais, bent jau pietų ir vakarų, neabejotini. - [Lietuvių ... religijų vieta ... (4 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/lietuviu-religiju-vieta-4-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): II.2. LIETUVIŲ / BALTŲ RELIGIJŲ VIETA ŠIAURĖS EUROPOS RELIGINIAME KONTEKSTE Šiame poskyryje plačiau panagrinėsime Šiaurės Europos kulto steiginių tipologiją Šiaurės Europoje, antraip - transalpinėse religijose, kaip jas klasifikuoja kai kurie šiuolaikiniai religijų istorikai ir klasifikavo senieji romėnai. Transalpinės - tai keltų, germanų, baltų, slavų religijos, kurių kultas turi bendrų bruožų su archajiškomis cizalpinėmis (italikų, graikų, etruskų, Balkanų, trakų / getų ir pan. Tačiau pastarosios, veikiamos substratinių senosios Europos kultūrų, Artimųjų Rytų ir Egipto įtakų, pakeitė savo šventyklų struktūras (pvz., ėmė statyti uždaras, prašmatnias šventyklas). Tuo metu Šiaurės Europoje iki romėnų įtakų įsivyravimo (Galijoje, Pietų Germanijoje) šventyklos buvo veikiau šventvietės - jas atstojo arba jose augo medžiai ar giraitės, stovėjo stabai, kurie vis dėlto „nebuvo uždaryti" - ir tai taisyklė. Net vėlyvaisiais pagonybės Šiaurės Europoje amžiais pradėtos statyti šventyklos buvo be stogo, kartais su stogu, bet be sienų, stabai statyti nišose - vienaip ar kitaip Šiaurės Europa išlaikė indoeuropietišką (ar indo-arijų) archajiškiausią kulto statinių požymį - atvirumą. Baltų statiniai, tiek legendinėje Rivijaus kronikoje minima šventykla Vilniuje, tiek Jano Dlugošo paminėtas bokštas prie Nevėžio, ant kurio kūrenta šventa ugnis, irgi buvo atviri į viršų, kaip ir Rikojoto ąžuolo šventykla. Šie ypatumai baltų šventyklas ne tik įtraukia į Šiaurės Europos kontekstą, bet ir leidžia teigti, kad didžioji aprašymų dalis - autentiška, nes patys autoriai nesuprato „atvirumo", „bestogiškumo" funkcijos, jokio konteksto čia neįžvelgė. Jis atsiveria tik atliekant visumos, arba kompleksinę, analizę. Šiaurės Europos kulto statiniai - nuo keltų teritorijų iki Upsalos šventyklos Švedijoje, Naugardo Peruno šventyklos, Rikojoto, Vilniaus, Kijevo - neturėjo stogo ar stabai stovėjo atvirame lauke, aikštelėje ir pan. - [Lietuvių religijos ir... pobūdis (3 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/lietuviu-religijos-ir-pobudis-3-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/):  I.1. LIETUVIŲ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS POBŪDIS   LIETUVIŲ RELIGINĖ TERMINIJA Tikėjimas. Pats lietuvių kalbos žodis „tikėjimas" kildintinas iš „tikras", ir šiuo požiūriu atrodytų, kad tai jau po krikšto naujajai religijai pavadinti įvesta ar naujai sureikšminta sąvoka. Tai liudytų analogiškai atsiradę terminai - rus. vera, lenk. marą, kurie yra lotynizmai, kilę iš krikštytojų atneštos ir propaguotos vera religio - „tikrosios religijos" sampratos. Tad „tikėjimas" greičiausiai yra lietuviška lenkiško lotynizmo kalkė. Latvių atitikmuo ticejums čia nepadeda. Nėra duomenų, ar tas pats žodis religijai apibūdinti vartotas ir anksčiau, nes lietuvių kalboje randame dar ir žodžius „pamaldumas", „garbinimas", „aukavimas" ir pan. Tarkime, prūsai tikėjimui apibūdinti turėjo žodį druwis, kuris, be „tvirtumo", „ištikimybės" reikšmių, turi daug platesnį kontekstą, artimą „medžio", „ąžuolo" sampratai, ir yra giminiškas ir gotų triu „medis", kimbrų derwen, bretonų deruenn, sen. airių daur, dair „ąžuolas", ir jau, žinoma, dar daugiau prasmių atskleidžia jo sąsajos su keltų druides, airių drūi, t. y. mums gerai pažįstamais druidais (irgi savo ruožtu leksiškai ir semantiškai tvirtai susijusiais su ąžuolais). Čia minimus ir daug gausesnius indoeuropietiškus duomenis aptaręs Vladimiras Toporovas mano, kad visai tikėtina, jog prūsų druwis gali būti apskritai kildinamas iš medžio ar ąžuolo, kaip pasaulio medžio, pasaulio jungties, sampratos1. Šitą svyravimą išreiškė dar antikos autoriai. Plinijus I a. po Kr. manė, kad druidų vardas, galimas dalykas, kilęs iš jų nepaprastai garbinamo ąžuolo pavadinimo (gr. δρυς „ąžuolas", δρας „driadės"(Plinius, Nat. hist. XIV, 249). - [Senosios religijos reliktai ir ...(2 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/senosios-religijos-reliktai-ir-2-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): I.2. SENOSIOS RELIGIJOS RELIKTAI IR PAGONYBĖ LIETUVOJE XV-XVIII a. Priėmus krikštą, 1387 m. Lietuvoje ir 1413 m. Žemaitijoje, pirmoji (ir formali) kristianizacijos fazė baigėsi, prasidėjo laikotarpis, kai krikščionybė per neabejotinai kol kas menką parapijų tinklą ėmė skverbtis į Lietuvą gilyn. Tas gylis, viena vertus, - geografiškai matuojamas, t. y. į provincijos gilumą, antras jo matmuo -gyventojų religingumas, kuris sunkiau patikrinamas. Mūsų tikslas - būtent šio matmens aptarimas. Todėl dėmesys kryps ne į krikščionybės priėmimo intensyvumą, o į reliktinį senosios religijos intensyvumą. Tai yra į tai, kas liko iš tradicijos ir kaip tie reliktai gyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) etninėse teritorijose. - [Nuo seniausių laikų iki ...(1 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir ...")](https://lhpa.net/nuo-seniausiu-laiku-iki-1-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-lietuviu-religija-ir/): Nuo seniausių laikų iki oficialiosios religijos (1 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos "Lietuvių religija ir mitologija") PRATARMĖ Šioje studijoje atskleidžiamas lietuvių religijos ir mitologijos sisteminis vaizdas. Archajiniai vaizdiniai pateikiami remiantis istorijos šaltinių bei tautosakos duomenimis, taip pat naudojantis lyginamąja religijotyra, siekiant dviejų vienodos svarbos tikslų. Pirmasis - pristatyti pagrindinius archajinių vaizdinių blokus, kurie vyravo lietuviškoje tradicijoje, dėmesį telkiant į daugybę istorinių bei tautosakinių šaltinių, j esminius, reikšminius elementus, į tai, kas buvo suprantama kaip Dievas, dievai, galia, mirtis, santykis tarp žmogaus ir didžiųjų jo gyvenimą sąlygojusių galių ir t.t. Vaizdiniai grupuojami į pagrindinius tipus, kurių viduje veriasi ištisa struktūra, kupina įvairiausių giminiškų fenomenų, kurie savo ruožtu siejasi su kitų didžiųjų, svarbiausiųjų temų struktūromis ir fenomenais. Tai yra temos pateikiamos pagal tipus, pasitelkiant lyginamąją religijotyrą, ir toliau sklaidomos vadovaujantis fenomenologiniais principais, ieškant struktūrų ir galiausiai siekiant sistemų vaizdo. Taigi nagrinėjimo seka tokia: tipas-struktūra-fenomenai-sistema. Tipas - tai klausimų raktas, sistema - atsakymai į klausimus ir savo ruožtu vėl besiformuojantis naujai suprastas tipas, arba, kitaip tariant, galimybė klausti naujai, sistemai virstant tipu. Toks nagrinėjimas sudaro fenomenologinį supratimo lauką, kur vis iš naujo nagrinėjant medžiagą galima ją suprasti naujau ir plačiau, taigi ir artimiau senajam daugiareikšmiam mitologiniam mąstymui. Tarsi vieną apžvalgos ratą keičia kitas, nuo kurio tie patys fenomenai bei struktūros (pereinantys į kito tipo dispoziciją) matomi kitu aspektu ir skleidžiasi kitomis prasmėmis. Todėl skirtinguose skyriuose visai prasminga ar net būtina pasitelkti jau „nagrinėtą" medžiagą. - [Bergždi pamokomi patikslinimai (Paskutinis skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/bergzdi-pamokomi-patikslinimai-paskutinis-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): *Istorinis   Vienintelis pramanytas šios istorijos veikėjas – pagrindinis personažas Simonas Simoninis, tačiau jo senelis kapitonas Simoninis nepramanytas, nors istorijoje išlikęs tik kaip paslaptingasis laiško abatui Barueliui autorius. Visi kiti personažai (išskyrus vieną kitą antraeilę figūrą, pavyzdžiui, notarą Rebaudengą ar Ninucą) tikrai gyveno ir pasakė ar padarė tuos dalykus, kuriuos sako ir daro šiame romane. Kalbama ne tik apie tokius personažus, kurių vardai tikri (nors daugeliui gali pasirodyti neįtikėtina, iš tiesų gyveno ir Leo Taksilis), bet ir apie tokius, kurių vardai pramanyti tik todėl, kad dėl pasakojimo glaustumo vienas (pramanytas) asmuo sakė ir darė tai, ką iš tiesų pasakė ir padarė du (tikri istoriniai) asmenys. Tačiau, gerai pasvarsčius, pats Simonas Simoninis, sudėtinis personažas, kurio nuveiktus dalykus iš tikro darė įvairūs asmenys, tam tikru požiūriu taip pat egzistavo. Negana to, jei atvirai, tai jis tebegyvena tarp mūsų. - [Pertrauktas dienoraštis (27 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/pertrauktas-dienorastis-27-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1898 metų gruodžio 20 diena   Atidavęs Golovinskiui visą medžiagą, kurią dar buvau pasilikęs kapinių Protokolams, pasijutau išsikvėpęs. Kaip jaunystėje apgynęs diplomą. Svarsčiau: „O kas dabar?“ Pasveikęs nuo asmenybės susidvejinimo neturėjau nė kam išsipasakoti. Baigiau savo gyvenimo darbą, pradėtą Turine palėpėje, kai perskaičiau Diuma romaną „Žozefas Balzamo“. Galvoju apie senelį, kaip jis įsmeigdavo žvilgsnį į tuštumą, kviesdamas Mordechajaus šmėklą. Ir mano kūrinio dėka dabar viso pasaulio Mordechajai artėjo prie didingo ir siaubingo laužo. O aš? Mane apėmė atlikto darbo ilgesys, gilesnis ir miglotesnis už tą, kuris kamuoja žmones laivuose. - [Galutinis sprendimas (26 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/galutinis-sprendimas-26-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1898 metų lapkričio 10 diena   Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai atsikračiau Taksilio, Dianos ir, svarbiausia – Dala Pikolos. Jei ir sirgau, dabar jaučiausi pasveikęs. Savitaigos arba daktaro Froido dėka. Tačiau tuos mėnesius praleidau kamuojamas visokiausių nuogąstavimų. Jei būčiau tikintis, sakyčiau, kad jaučiau sąžinės graužatį, ir tai mane kankino. Bet kokią graužatį ir kodėl ji kankino? Taip smagiai apmulkinęs Taksilį, vakarą praleidau ramioje linksmybėje. Gailėjausi tik neturįs su kuo pasidžiaugti pergale, bet esu pratęs džiaugtis vienas. Kaip ir kiti senieji Magny  svečiai nuėjau į Brébant Vachette.  Už pinigus, uždirbtus iš sužlugdytos Taksilio aferos, galėjau sau leisti viską. Savininkas mane atpažino, bet svarbiausia – aš atpažinau jį. Ilgai pasakojo apie salade Francilion , sukurtas Aleksandro Diuma sūnaus – Dieve mano, kaip aš pasenau – pjesei patyrus triumfą. Reikia sultinyje išvirti bulves, supjaustyti griežinėliais ir dar šiltas apibarstyti druska, pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejum ir Orleano actu, paskui užpilti pusę stiklinės baltojo vyno, geriausia Château d’Yquem , ir apibarstyti smulkiai kapotomis kvapniosiomis žolelėmis. Tuo metu court bouillon  su saliero stiebeliu išvirti didžiųjų midijų. Viską sudėti ant bulvių ir pabarstyti plonai supjaustytais šampane virtais trumais. Paruoštas patiekalas ant stalo patiekiamas po dviejų valandų, kad būtų tinkamai atvėsęs. - [Praskaidrinta mintis (25 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/praskaidrinta-mintis-25-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): Iš 1897 metų dienoraščio balandžio 18 ir 19 dienos įrašų Tas, kuris Simoniniui per petį būtų skaitęs Dala Pikolos užrašus, čia būtų pamatęs, kaip nutrūko tekstas, tarsi ranka būtų nebepajėgusi nulaikyti plunksnos, ir toji pati, rašančiojo kūnui slystant ant grindų, nubrėžusi ilgą beprasmį vingį, pasibaigusį už lapo ant žalio rašomojo stalo fetro. Paskui, jau kitame puslapyje, rašė greičiausiai kapitonas Simoninis. Kuris atsipeikėjo dvasininko drabužiais ir su Dala Pikolos peruku, dabar tikrai žinodamas esąs Simoninis. Ant stalo iškart pamatė atverstus paskutinius puslapius, išmargintus isterišku, vis labiau neįskaitomu tariamojo Dala Pikolos raštu, ir prakaitavo skaitydamas pašėlusiai plakančia širdimi, ir atsiminė viską iki pat tos vietos, kur abatas liovėsi rašęs ir jis (abatas) ar, tiksliau, jis (Simoninis) abu… ne, vienas iš jų…  apalpo. Vos atsigavo ir protas pamažu prablaivėjo, viskas tapo aišku. Atitokęs suprato ir jau žinojo, kad jis ir Dala Pikola – vienas asmuo, o tai, ką praėjusį vakarą atsiminė Dala Pikola, dabar prisiminė ir jis, kitaip tariant, atsiminė, kad apsirengęs abato Dala Pikolos (ne to atsikišusiais dantim, kurį kažkada nužudė, bet kito, kurį prikėlė ir kuriuo ilgus metus dėjosi) drabužiais išgyveno juodųjų mišių siaubą. - [Naktinės mišios (24 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/naktines-misios-24-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 17 diena Brangusis kapitone, paskutiniuose puslapiuose aprašėte neįtikėtinai daug įvykių, ir akivaizdu, kad tai jūsų išgyventos istorijos, o aš išgyvenau kitas. Neabejoju, kad jums pranešdavo (kaipgi kitaip, jei Taksilis ir Batajis sukėlė tiek triukšmo), kas vyko su manimi, ir gal todėl atsimenate daugiau, nei man pavyksta atkurti. Jei dabar 1897 metų balandis, tai su Taksiliu ir Diana išgyvenau gerus dvylika metų, per kuriuos nepaprastai daug nutiko. Pavyzdžiui, kada pašalinome Bulaną? Ko gero, praėjus metams nuo Le Diable  leidybos pradžios. Vieną vakarą Bulanas atvažiavo į Otejį visas sukrėstas, be paliovos šluostydamas nosinaite lūpas, ant kurių kaupėsi balkšvos putos. – Aš miręs, – pasakė, – mane žudo. Daktaras Batajis nusprendė, kad padori taurė stipresnio gėrimo grąžins jam pusiausvyrą, Bulanas neatsisakė, paskui užsikirsdamas papasakojo apžavų ir burtų istoriją. - [Dvylika gerai praleistų metų (23 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/dvylika-gerai-praleistu-metu-23-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): Iš 1897 metų dienoraščio balandžio 15 ir 16 dienos įrašų Sakyčiau, toliau Dala Pikolos dienoraščio įrašai pašėlusiai susipina su Simoninio įrašais, nors kartais ir vienas, ir kitas kalba apie tą patį įvykį, tik iš priešingų pozicijų, tačiau, negana to, ir Simoninio dienoraštis susijaukia taip, lyg rašydamas jis būtų sunkiai atsiminęs įvairius įvykius, dalyvius ir aplinkybes, su kuriais bėgant metams teko susidurti. Simoninis atkuria laikotarpį (neretai painiodamasis, pirma papasakodamas tai, kas greičiausiai įvyko vėliau) nuo Taksilio tariamo atsivertimo iki devyniasdešimt šeštųjų ar septintųjų metų. Maždaug dvylika metų, ir aptaria juos skubomis, kartais net stenografiškai, tarsi baimindamasis užmiršti atminty staiga iškilusius dalykus, o pramaišiui prikaišioja ilgesnių pokalbių, apmąstymų, dramatiškų įvykių aprašymų. - [Velnias XIX amžiuje (22 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/velnias-xix-amziuje-22-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 14 diena Brangusis kapitone Simonini, ir vėl – ten, kur jūsų mintys susijaukia, mano galvoje sukyla gyvi atsiminimai. Taigi, šiandien man dingojas, kad pirma susitikau su ponu Hebuternu, o paskui su tėvu Bergamaskiu. Susitikau pasivadinęs jūsų vardu paimti pinigų, kuriuos turėsiu (ar turėčiau) atiduoti Leo Taksiliui. Paskui, tik jau kaip notaras Furnjė, ėjau susitikti su Leo Taksiliu. – Pone, – pasakiau jam, – nenoriu prisidengęs sutana įkalbėti jus pripažinti Jėzų Kristų, iš kurio šaipotės, ir man nei šilta, nei šalta, kad nugarmėsi į pragarą. Atėjau ne amžinojo gyvenimo žadėt, o pasakyti, kad jūsų knygos, kuriose paskelbsite apie masonų nusikaltimus, tikrai ras daug palankių skaitytojų. Gal nė neįsivaizduojat, kokia svarbi knygai ne tik Prancūzijos, bet ilgainiui ir viso pasaulio vienuolynų, parapijų, arkivyskupijų parama. O kad įrodyčiau atėjęs ne jūsų atversti, o padėti uždirbti pinigų, iškart išklosiu savo kuklius pageidavimus. Jums tereikės pasirašyti dokumentą, kuris man (ar, teisingiau, vienuolių kongregacijai, kuriai atstovauju) užtikrins dvidešimt procentų nuo būsimų jūsų honorarų – ir supažindinsiu jus su asmeniu, apie masonų paslaptis žinančiu dar daugiau už jus. - [Taksilis (21 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/taksilis-21-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): Iš 1897 metų dienoraščio balandžio 13 dienos įrašo Simoninis laužė galvą stengdamasis suprasti, kas buvo įsibrovęs į jo ir į Dala Pikolos namus. Atsiminė, kad devintojo dešimtmečio pradžioje pradėjo lankytis Žiuljetės Adam salone (su ja, anuomet dar madam Lamesin, susipažino Bono gatvės knygyne), ten susitiko Julianą Dmitrijevną Glinką, o ši supažindino su Račkovskiu. Jei kas įsibrovė pas jį (ar pas Dala Pikolą), tai tikrai pasiųstas tų dviejų, mat, kaip atsiminė, juodu vienas per kitą ieškojo to paties lobio. Bet nuo tų laikų prabėgo penkiolika įvairiausių įvykių kupinų metų. Kada rusai ėmė sekti jo pėdomis? - [Rusai? (20 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/rusai-20-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 12 diena, 9 valanda ryto Brangus abate, mudu tikrai esame du skirtingi asmenys. Turiu to įrodymą. Kai šįryt – buvo gal aštunta – atsibudau (savo lovoje) ir vienais naktiniais nuėjau į raštinę, išvydau laiptais apačion sprunkantį juodą pavidalą. Akimirksniu supratau, kad kažkas sujaukė mano popierius, čiupau gyvąją lazdelę, laimė, ji buvo po ranka, ir šokau į krautuvę. Pamačiau juodą it nelemtas varnas šešėlį išbėgant į gatvę, puoliau įkandin ir – gal tiesiog nepasisekė, o gal nekviestas svečias rūpestingai parengė kelią pabėgti – užkliuvau už suolelio, kurio ten neturėjo būti. Ištraukęs špagą, šlubuodamas išskubėjau į skersgatvį, deja, nei kairėje, nei dešinėje nieko nebuvo matyti. Mano lankytojas pradingo. Bet galiu prisiekti, kad tai buvote jūs, nes grįžęs nuėjau į jūsų butą ir lovą radau tuščią. - [Osmanas Bėjus (19 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/osmanas-bejus-19-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 11 dienos vakaras   Brangusis abate, vargstu stengdamasis atkurti savo praeitį, o jūs be paliovos mane pertraukiat it koks pedantiškas auklėtojas, kiekviename žingsnyje baksnojantis į rašybos klaidas… Blaškote mane. Ir trikdote. Na, tebūnie, nužudžiau Žoli, bet turėjau tikslą, pateisinantį tas menkas priemones, kuriomis esu priverstas pasinaudoti. Imkite pavyzdį iš tėvo Bergamaskio politinio apdairumo bei šaltakraujiškumo ir tramdykite savo liguistą irzlumą… - [Protokolai (18 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/protokolai-18-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): Iš 1897 metų dienoraščio balandžio 10 ir 11 dienos įrašų Pasibaigus karui Simoninis vėl ėmėsi įprasto darbo. Laimė, atsiradus tiek žuvusiųjų paveldėjimo problemos tapo kasdienybe, daugybė padėjusių galvas prie ar ant barikadų dar buvo jauni ir nepasirūpino testamentais, ir Simoniniui darbo netrūko – kaip ir pajamų. Kokia graži taika, jei pirmiau liejosi kraujo upės. Tad dienoraštyje apie kasdienį notaro darbą jis tik užsimena, o daugiau kalba apie vienintelį taip niekada ir neužmirštą troškimą parduoti savąjį Prahos kapinių dokumentą. Nežinojo, ką dabar veikė Gėdšė, bet privalėjo jį aplenkti. Dar ir todėl, kad beveik per visą Komunos laikotarpį – nors ir keista – žydai buvo tarsi išnykę. Ar tie užkietėję sąmokslininkai slapta tampė Komunos gijas ar, priešingai, sukaupę kapitalą, slėpėsi Versalyje rengdamiesi pokariui? Tačiau jie laikėsi su masonais, Paryžiaus masonai stojo už Komuną, komunarai sušaudė arkivyskupą, ir žydai čia tikrai kažkaip dalyvavo. Juk jie žudė vaikus, tai ką jiems arkivyskupai. - [Komunos dienos (17 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/komunos-dienos-17-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 9 diena Dala Pikolą nužudžiau 1869 metų rugsėjį. Spalį Lagranžo raštelis pakvietė mane į Senos krantinę. Štai kokias išdaigas krečia atmintis. Gal ir užmirštu ypatingos svarbos įvykius, bet atmenu tą vakarą patirtą jaudulį, kai prie Karališkojo tilto staiga sustojau persmelktas nušvitimo. Priešais pamačiau būsimo Journal Officiel de l’Empire Francais  redakcijos pastato statybos aikštelę, vakarais, kad sparčiau vyktų darbai, apšviestą elektros žibintais. Per sijų ir pastolių tankynę akinamas spindulys apšvietė mūrininkų būrelį. Žodžiais neįmanoma apsakyti tvyrančią tamsą skrodžiančio stebuklingo, nežemiško švytėjimo. - [Bulanas (16 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/bulanas-16-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): Balandžio 8 diena Kapitone Simonini, perskaitęs jūsų irzlų laišką, šiąnakt nutariau pasekti jūsų pavyzdžiu ir pradėti rašyti – bet ne stebeilydamas į bambą, o kone automatiškai, leisdamas kūnui rankos judesiais išlieti tai, ką siela užmiršo. Tas daktaras Froidas nebuvo kvailys. Bulanas… Matau mudu vaikštinėjančius priešais parapinę bažnyčią Paryžiaus pakrašty. O gal Sevre? Atmenu, jis man kalba: „Kad išpirktume prieš mūsų Viešpatį padarytas nuodėmes, turime jas prisiimti. Nuodėmė gali būti mistinė našta, ir kuo sunkesnę naštą prisiimame, tuo lengvesnis šėtono žmonijai užkrautas nedorybės nešulys, o silpnesniesiems mūsų broliams lengviau išsivaduoti iš vergystės nelabajam. - [Dala Pikola vėl gyvas (15 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/dala-pikola-vel-gyvas-15-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 6 diena, auštant Kapitone Simonini, nežinau, gal tai įvyko per jūsų miegus (besaikius ar nesaikingus, kaip pavadinsi), atsibudęs perskaičiau jūsų prirašytus lapus. Brėkštant. O perskaitęs pamaniau, kad galbūt dėl kokios nors slėpiningos priežasties ir melavot (kad nuoširdžiai pasakojat apie savo gyvenimą, netrukdo manyti, jog kartais meluojat). Jei kas ir gali tikrai žinoti, kad manęs nenužudėt, tai aš pats. Nutariau patikrinti, tad nusivilkęs dvasininko drabužius kone nuogas nulipau į rūsį ir atkėliau dureles grindyse, bet ant tos puikiai jūsų aprašytos dvokiančios landos krašto sustingau nuo smarvės. Svarsčiau, ką noriu patikrinti: ar ten tebeguli keli kaulai lavono, kurį, kaip teigiate, palikote kloakoje daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus? Ir aš turiu leistis į tą bjaurastį ir sužinoti, jog tie kaulai ne mano? Leiskite jums priminti, ir taip žinau. Betgi tikiu jumis: nužudėte abatą Dala Pikolą. - [Biaricas (14 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/biaricas-14-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 5 diena, vėlus rytmetis Pabudau vėlai ir dienoraštyje radau trumpą jūsų raštelį. Anksti keliatės. Dėl Dievo meilės, pone abate… jei kurią dieną (ar naktį) perskaitysite šias eilutes. Kas jūs iš tikrųjų? Kodėl tik dabar atsiminiau jus nužudęs dar prieš karą! Kaip galiu kalbėtis su šešėliu? Nužudžiau jus? Kodėl dabar esu tuo tikras? Pasistengsiu atsiminti. Bet dabar turėčiau užkąsti. Keista, vakar negalėjau nė pagalvoti apie valgį nesibjaurėdamas, dabar gi suryčiau bet ką atradęs. Jei tik galėčiau laisvai išeiti iš namų, reikėtų eiti pas daktarą. - [Dala Pikola sako nesąs Dala Pikola (13 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/dala-pikola-asako-nesas-dala-pikola-13-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 5 diena Šįryt atsibudau savo lovoje ir kiek pasigrimavęs apsirengiau kaip pridera mano padėčiai. Paskui atėjau paskaityti jūsų dienoraščio, kur rašote susitikęs su abatu Dala Pikola ir apibūdinat jį kaip gerokai už mane senesnį ir net kuprotą. Nuėjau pasižiūrėti į veidrodį jūsų miegamajame – manajame, kaip dvasininkui pridera, tokio daikto nėra, – nors ir kaip nenorėčiau savęs liaupsinti, negalėjau nematyti taisyklingų veido bruožų, be to, nesu žvairas ir dantys neatsikišę. Gražiai kalbu prancūziškai, gal su vos girdimu itališku akcentu. Tai kas tas mano vardu pasivadinęs abatas, su kuriuo buvote susitikęs? Ir kas tuomet esu aš? - [Naktis Prahoje (12 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)](https://lhpa.net/naktis-prahoje-12-skyrius-is-u-eco-romano-prahos-kapines/): 1897 metų balandžio 4 diena Dabar beliko susirasti tą Žoli minėtą Gedoną. Knygynas Bono gatvėje priklausė raukšlėtai senmergei, amžinai dėvėjusiai didžiulį juodą vilnonį sijoną ir Raudonkepurės kepuraitę, laimė, pridengusią pusę veido. Ten iškart ir sutikau Gedoną, ironiškai į aplinkinį pasaulį žvelgiantį skeptiką. Man patinka nepatiklieji. Gedonas tuoj pat palankiai atsiliepė į Žoli prašymą: žinoma, nusiusiąs jam maisto ir truputį pinigų. Paskui pasišaipė iš draugo, dėl kurio turėsiąs išlaidų. Kam rašyti knygą ir rizikuoti pakliūti į kalėjimą, jei knygas skaito užkietėję respublikonai, o diktatoriaus šalininkai tėra beraščiai kaimiečiai, kuriems Dievo valia leista balsuoti? ## Pages - [Tekstai](https://lhpa.net/tekstai/) - [Archyvas](https://lhpa.net/archyvas/) - [LHPA PAVASARIO KONFERENCIJA](https://lhpa.net/lhpa-pavasario-konferencija/): Programa su pranešėjų prisistatymais Dalyvavimas nemokamas. (Mokestis yra tik norintiems METAS pažymėjimo)Registracija būtina: https://forms.office.com/e/8MNbFKnKas 2023 m. gegužės 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7, Kaunas) - [Kontaktai](https://lhpa.net/kontaktai/): Rekvizitai: Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) Įmonės kodas: 190748934 AB Šiaulių bankas, a/s Nr. LT037182100000606182 Adresas: Birželio 23-osios g. 2-41, Vilnius, Lietuvos Respublika Bendraukime: - [Video](https://lhpa.net/video/) - [Mitologija](https://lhpa.net/mitologija/) - [Filosofija](https://lhpa.net/filosofija/) - [Psichoterapija](https://lhpa.net/psichoterapija/) - [Psichologija](https://lhpa.net/psichologija/) - [LHPA](https://lhpa.net/lhpa/) - [Sample Page](https://lhpa.net/sample-page/): This is an example page. It’s different from a blog post because it will stay in one place and will show up in your site navigation (in most themes). Most people start with an About page that introduces them to potential site visitors. It might say something like this: Hi there! I’m a bike messenger by day, aspiring actor by night, and this is my website. I live in Los Angeles, have a great dog named Jack, and I like...Daugiau Daugiau [comment]: # (Generated by Hostinger Tools Plugin)