Gintaras Beresnevičius

KARALIUS PLAUKIA

Romanas

2. Patarimai ir pasergėjimai visokie

PARAŠĖ CEREMONMEISTERIS ŠEŠTADIENĮ

Karaliaus pilis, Akvitanija, Kaunas-Vilnius-Pretorija

(Z-16-78124S7) Cenzūros leista, bet nerekomenduota. Skaityti sekmadieniais, kai daugiau nėra kas veikia

NR. 1

Jeigu tu pamatysi žmogų čiulbuonėlį, styrantį ant šakos, margu apdaru apsigaubusį, išsipuošusį plunksnomis beigi rožėmis, žmogų lakštingalos snapeliu, saldžiabalsį giesmininką, čiulbantį ulbantį gražiausiais garsais, suokiantį nuostabiausias dainų daineles, ir, jo klausydamasis, imsi džiaugtis ir šūkauti, šoksi rateliu apie medį, sukrausi daug senų padangų ir jas kūrensi laimingas, niekuo nesirūpindamas, žmogui čiulbuonėliui pritardamas, pats ant šakų pasilypėsi ir kaip vilkelis suksiesi, dainas dainuodamas, katinu kniaukdamas, šuneliu lodamas, nušoksi vėl ant žemės, pilsi ant savęs rudens lapų saujas, monetas smulkiąsias irgi šūdą balandžių, baltą it siegas, kitus žmones savęspi kviesdamas, sakydamas – šit į mane žvelkit, koks aš laimingas, kaip gražiai giedu, kaip dailiai šoku bei tanciavoju, eiva visi šoktų dainuotų su manimi džiaugtųs – taigi, jeigu tu taip darysi, gali būti, kad nesi visiškai sveikas.

NR. 2

Kada baltu baltutėlaičiu kostiumu pasipuošęs sėdėsi šezlonge, patogiai atsilošęs, po dešine tavo ranka ant šiaudinio stalelio stovės kupinas viskio butelis ir krištolo taurė, o kairėje rankoje laikysi atskleistą Omaro Chajamo tomelį, tada tu būtinai pamatysi mergaitę, nuogą, dailiai įdegusią, kuri bėgs pas tave smėlio paplūdimiu, šaukdama tave vardu, o tada pažiūrėk į jos krūtis ir jei pastebėsi, kad jos didelės, stačios ir visiškai neliula jai pas tave bėgant, gali būti beveik tikras, kad tai tau sapnuojasi.

NR. 3

Žmogus, kurį apniko piktos, įkyrios mintys, gali elgtis taip: sausai kosėdamas, raudonomis akimis žvelgti į padavėją, o kaire koja po stalu trinti nuorūką. Tuo pat metu kairė jo ranka gali spausti laikraštį arba šaukštą. Dešine ranka toks žmogus gali sukti ratus ore, vaizduodamas lėktuvo propelerį. Jeigu toks žmogus eina gatve, jis gali elgtis dvejopai. Vienu atveju su kiekvienu žingsniu jis gali pašokti, dešinę koją tiesdamas pirmyn, tarsi kam spirtų, o kairę atmesdamas kuo toliau atgal, tarsi spirtų kam nors, stovinčiam už nugaros. Tuo metu tokiam žmogui dera ištarti „bim”. Paprastai tokius žmoes draugai pramena „bimbinėtojais”. Yra dar kita galimybė. Piktų, įkyrių minčių apimtas žmogus, atsidūręs gatvėje, gali droviai žiūrėti kiekvienam sutiktajam į akis, ieškodamas jose užuojautos. Tam reikia, priėjus prie kiekvieno sutiktojo, paimti abiem rankom jam už atlapų, prisitraukti arčiau ir įdėmiai sužiurti į jo akis, ieškant užuojautos. Negalima užmiršti, kad labai svarbu, jog tuo metu paties ieškančiojo akys būtų labai labai drovios.

NR. 4

Autobuse prie tavęs gali prisėsti senas pažįstamas, kurio nematei jau daugelį metų, ir tada nenustebk, kai jį apims atvirumas ir jis pasipasakos, kad, mokytojaudamas provincijos mokykloje, nužudė du keturmetės mokyklos direktorius paeiliui, po to juos pakasė savo darže ir toje vietoje užaugusius agurkus pardavinėdavo jų našlėm, jis gali prasitarti, kad Labanoro miškuose paklaidio visą klasę šeštokų, kurie ten ir pradingo, jis gali papasakoti, kaip atkasė mokyklos pamatus ir tada lyg netyčia išėjo į išvietę, o, mokyklai sugriuvus, galėjo ilgai atostogauti ir poilsiaudamas sumeistravo visą bateriją priešlėktuvinių raketų, kuriomis nu-mušinėdavo virš kaimo praskrendančius keleivinius lėktuvus, o su aviacija jis turįs savų sąskaitų, nes tarnavęs aviacijos pulke bombų atkabinėtoju ir netyčia atkabinęs bombą virš Tambovo, o tada ant jo labai rėkę, nes manę, kad jis tai padaręs tyčia, jis gali papasakoti apie tai, kaip šlykščiai jis ištvirkauja fermoje, o tada, palengvinęs sąžinę, kitoje stotelėje išlipti – tačiau nebūk naivus ir jokiu būdu nemanyk, kad jis papasakojo viską ir nieko nenuslėpė.

NR. 5

Jeigu kartą pamatysi apie save triūsiančius velniukus, kurie zirzdami ir burnodami čiups tave už rankų ir kojų, ilgai neš tamsiais požeminiais koridoriais, visaip vaipysis, kraipys uodegas ir pūs iš šnervių dūmus, jeigu jie nubogins tave į suodiną juodą požemį ir supuolę įgrūs tave į kunkuliuojantį katilą, kūrens ugnelę ir džiūgaudami šoks aplinkui rateliu – nenusimink ir neprarask vilties, nes galbūt įvyko apsirikimas.

NR. 6

Jeigu, pabudęs rytą, savo kirkšnyse pastebėsi piktą lemiančius šankerius, jei tavo kūną nusės votys beigi šlykštūs spuogai, jei kirmėlaitės knibždės tavo ausyse, o blyškiosios spirochetos bus veršio dydžio ir spoksos į tave keistomis akimis, jei tau nukris nagai ir plaukai nuslinks, o tiems, kurie pažvelgs į tavo nuotrauką, nukris blakstienos – nepulk iš karto į paniką ir nemanyk, kad tai būtinai sifilis. Galbūt tave tiesiog užkukavo gegutė.

NR. 7

Jei kartą naktį išgirsi keistą kaukšėjimą, jei, atsisėdęs lovoje, išvysi priešais save boluojantį siluetą žėrinčiomis akiduobėmis, taukšintį dantimis, jei išgirsi jį visaip tau kalbant ir mėginant tave įgąsdinti, jei po tavo lempa pakibs pakaruoklis, nerimastingai tiesdamas į tave sudžiūvusias rankas, jei blyškūs šešėliai sustos ratu apie tavo lovą, nelyginant ką sumanę, o po to atsidarys durys ir maži plaukuoti alraunai, negražiai ir nemelodingai dainuodami, ant kreivų savo petukų atitemps grabą – tada gali drąsiai verstis ant kito šono ir toliau miegoti, nes, kad ir kiek stengtumeis suprasti, kas čia dedasi, vis tiek nepavyks.

NR. 8

Jeigu žmogų apninka melancholija ir jis nežino, kaip turėtų šį jausmą išreikšti, tada te toks žmogus nueina į svečius ir, nieko nekalbėdamas, tesustoja prie lango. Tada teįtempia žvilgsnį ir ilgai žiūri į tolį, kol pamėlynuos akyse. Kad būtų patogiau žiūrėti, toks žmogus gali virš kaktos prisidėti dešinės rankos delną, idant tuo būdu susidarytų tarsi stogelis, o viršutinė jo kūno dalis gali šiek tiek palinkti į priekį. Jeigu šeimininkai bando tokį žmogų nutempti nuo lango, tesipriešina jis, kiek tik išgali.
Toks žmogus gali taip pat suklupti ant kilimo ir susiimti rankomis galvą. Tada jam dera linguoti korpusu pirmyn ir atgal, visaip rypuojant ir skleidžiant įvairius garsus. Į šeimininkus tokiam žmogui neverta kreipti jokio dėmesio.
Galima pridurti, kad toks žmogus, atėjęs į svečius, gali tiesiog užsikabinti tualete ir ten garsiai raudoti.
Toks žmogus gali elgtis visais trim aprašytais būdais, rinkdamasis vieną iš jų ar prireikus visus juos paeiliui. Tačiau jei ir tada jam neduoda išgerti, tokiam žmogui dera išeiti, po pusvalandžio grįžti vėl ir pakartoti viską iš naujo.

NR. 9

Jei kartą apsižiūrėjęs pastebėsi, kad guli pusiaugulom ir kad tave apspito pusnuogės heteros, geišos bei odaliskos, kad jos dabina tave gėlių vainikais, tiesia tau sidabrinius padėklus, kaupinus nuostabiausių Rytų vaisių irgi seno kiprietiško vyno ąsotį, kad jos tepa tave kvapniaisiais balzamais ir trina brangiausiais aliejais, kad glosto tave ir glamonėja, kad pradeda su tavimi išdykauti ir išmoningai smagintis -tada nesiraivyk susidrovėjęs, nevaryk merginų šalin, nebrauk jų it įkyrių utėlių nuo savęs: iškęsk viską stoiškai ir nuolankiai, nes galbūt nieko daugiau ir nesi vertas.

NR. 10

Jeigu kada eisi saulės išdeginta dykuma, ištroškęs, pavargęs ir suplukęs, ir pamatysi iš tolo atlekiantį dulkių stulpą ir tai pasirodys besąs bėgantis žmogus, kuris nė nedirstelėjęs į tave pralėks pro šalį it vėjas, it laukinis mustangas ir nudums tolyn, palikęs tave stovėti dulkėse, liūdną ir susimąsčiusį – tada susikaupk ir pasigėrėk to žmogaus ištverme ir greitomis kojomis.

NR. 11

Jeigu dar kada eidamas saulės išdeginta dykuma pamatysi žmogų su vatinuku, kuris rodys degtinės butelį, kvies tave išgerti ir siūlysis išvesti iš dykumos, pirma pasiklausk jo, ar jis nėra kartais Ivanas Susaninas, ir jeigu pasirodys, kad tai iš tiesų Susaninas, gali su juo išgerti, bet po to mandagiai atsisveikink ir jokiu būdu neik su juo, nes abu pasiklysite.

NR. 12

Jeigu tau ir to neužteks ir trečią kartą eisi dykuma, tau gali pasirodyti, kad sėdi sau namuose ir geri alų, sausainiu užsikąsdamas. Tačiau netikėk tuo, nes tai tik miražas. Geriau nueik į parduotuvę ir nusipirk dar alaus – vis tiek tai bus netiesa ir akių apgaulė.

NR. 13

Jeigu ketvirtą kartą eisi dykuma ir pamatysi žvėrių karalių liūtą, tai nesitrink prie jo, netampyk už uodegos, netraukyk jo ūsų, nekrapštyk jam ausų ir neglostyk kur pakliuvo, nes liūtas gali turėti blusų ar kitų parazitų ir tu gali užsikrėsti visokia bjaurastimi. Užuot taip elgęsis, gali tiesiog du kartus jam įspirti batu ir ką nors negražaus pasakyti.

NR. 14

Jeigu kada pastebėsi, jog po tavo kojomis prasiveria žemė ir iš prarajos, visaip vartydamosi, ima lėkti kometos, visokios žvaigždės, meteorai, jeigu apsidairęs pamatysi, kad apie tave labai gražiomis orbitomis sukasi planetos, nuo kurių į tave blizgančiomis akimis žiūri ufonautai, jei išvysi daugybę galaktikų, žėrinčių it briliantai – tada ramiai atsisėsk, paremk ranka galvą ir kiek pamąstyk apie Visatos begalybę.

NR. 15

Jei antrą kartą pastebėsi, kad prieš tave prasiveria žemė, tu pamatysi, kaip iš žiojėjančios pragarmės, tvyksčiojant žaibams, išlėks didžiulis medis, ant kurio šakų sutūpusios beždžionėlės megs tau ilgą ir platų baltos salvos megztinį; tačiau jis išeis toks gražus, kad beždžionikės pasitarusios nutars tau jo neatiduoti, pamos letenomis ir nuskris toliau – tada nesivyk jų lyg paklaikęs, nemojuok rankomis it malūno sparnais, neprašyk, kad atiduotų, ir visaip nesižemink, o eik ramiai namo, nes tai ne paprastos beždžionikės, bet užburtos: pasakė neatiduos, tai neatiduos.

NR. 16

Jeigu prieš tave ir trečią kartą prasivers žemė, tada sustok ir nuoširdžiai pasidžiauk, kad ji ir vėl atsivėrė prieš tave, o ne po tavimi.

NR. 17

Jeigu, važiuodamas troleibusu, pamatysi šalia tavęs stovinčią dailią brunetę, kuri savo migdolinėmis akimis tau merks it netyčia, it netyčia glaustysis prie tavęs apvaliais klubais ar lyg tarp kitko prisiglaus prie tavęs stangriomis krūtimis, jeigu ji klausinės tavęs, kiek valandų, jei švelniomis drėgnomis lūpomis bučiuos tave į ausį – tada negalvok apie ją ko nors blogo, nes galbūt tu jai tiesiog kažką primeni.

NR. 18

Jeigu dar kartą važiuosi troleibusu, žiūrėsi pro langą į šen bei ten vaikštančius žmones, visokius automobilius bei sunkvežimius, namus bei parduotuves, – pagalvok, kad visa tai gali būti ir netiesa.

NR. 19

Jei kartą pajusi, kad viskas atsibodo, kad visi darbai krenta iš rankų ir kad nebežinai ką daryti – tada apsivilk išvirkščią paltą, gražiai uždainuok ir eik per kaimus, juokindamas žmones.

NR. 20

Jeigu tu kada vaikščiosi Palangos pajūriu, klausysiesi vangaus vakaro bangelių šnarėjimo ir balto smėlio, čežančio po kojomis, jeigu tave apims svajinga nuotaika ir tu, žvelgdamas į jūrą, į besileidžiančią Saulę ir purpurinį Saulės taką, susimąstysi, kur veda tas takas, raibuliuojantis saulėlydžio šviesoje, ir jei tavo vaizduotėje iškils pasakiški gintaro rūmai ir imsi samprotauti, ar nepasiektum tu jų, jei iškeliautum besileidžiančios Saulės taku – žinok, kad tokia kelionė būtų labai pavojinga, nes, Saulei nusileidus, dings ir takas, o tada tu įkrisi į šaltą vandenį.

NR. 21

Jeigu kartą sėdėsi palei upės krantą, žiūrėsi į tekantį vandenį ir, kaip tau būdinga, daug mąstysi, po kurio laiko galėsi pakilti ir nueiti: tačiau stodamasis įdėmiai stebėk save: jei atsistojęs paprasčiausiai truktelėsi kelnes ir nueisi namo, viskas gerai, tačiau jeigu atsistojęs imsi taisytis sijoną – žinok, kad tai negeras ženklas, nes tu gali būti netikėtai pavirtęs moterimi.

NR. 22

Jeigu kartą, kaip tu tai mėgsti, klajosi kalnais, tarpekliais, visokiais kanjonais ir kalnagūbriais, užeisi bedugnę, atsisėsi ties ja ir, žvelgdamas žemyn, susimąstysi, klausdamas savęs, kas tą bedugnę, tokią gilią, iškasė? – tada žinok, kad jeigu iškasė, vadinasi, reikėjo.

NR. 23

Jeigu tau pabodo abejotini civilizacijos malonumai, jei mirtinai įkyrėjo nuolatiniai skraidymai lėktuvais, įgriso grei¬tieji traukiniai, jeigu tau darosi bloga, vien pažiūrėjus į kosminį laivą, restoraną ar troleibusą – tada pagalvok, kad jei ne civilizacija, ne sputnikai ir troleibusai, tave, tokį nevikrų, jau seniai būtų suvalgęs koks piktas žvėris.

NR. 24

Jei kartą, krisdamas iš lėktuvo, nutarsi surūkyti paskutinę cigaretę, nevark be reikalo ir nebraukyk veltui degtukų, nes aplink švilpiantis vėjas juos vis tiek užpus ir tu neprisidegsi. Užuot taip elgęsis, verčiau tark sau, kad rūkymas neatneša sveikatos, ir toliau gėrėkis kraštovaizdžiu.

NR. 25

Jeigu kartą gatvėje pamatysi malonaus, simpatingo veido mergaitę ir nutarsi su ja susidraugauti, būk atsargus ir prieš susidraugaudamas lyg netyčia prieik prie jos ir praskleisk plaukus: jeigu jos ausys bus kaip ir visų žmonių, apsidžiauk, tačiau jeigu pasirodys, kad jos ausys stačios ir smailos it katės, tada su ja nedraugauk, nes ta mergina gali būti kilusi iš vampyrų.

NR. 26

Jeigu kartą pastebėsi, kad tapai visiškai plokščias, jei pamatysi, kad tavo rankos, kojos ir liemuo, ir visa kita neturi jokio storio ir esi plokštesnis už plekšnę ar popierinį pinigą, nenustebk ir nepradėk savęs neapkęsti bei gėdytis – galimas dalykas, tu parasčiausiai filmuojiesi animaciniame filme.

NR. 27

Jeigu kartą, ilgai mąstęs ir samprotavęs, pastebėsi, jog esi labai gražaus veido bei išmintingas, jei, priėjęs prie veidrodžio, imsi gėrėtis savo stotu bei mąslia kakta, jei nutarsi priskirti save prie intelektualų bei didžiųjų mąstytojų, atsimink, kad paprastai tau nuo to ir prasideda.

NR. 28

Jeigu tu kartą nutarsi pasirinkti gyvenimo draugę, išeik į platų prospektą ir pasirink, bet atidžiai stebėk aplinką, nes paskubomis rinkdamasis tik po ilgų metų gali paregėti, kad tąsyk pasirinkai ne draugę, o draugą, bet bus jau vėlu.

NR. 29

Jeigu tu kartą pamatysi banginį, kuris sėdi medyje, geria alų iš butelio ir griežia smuikele, žinok, kad tas banginis yra ne šiaip sau banginis, o kašalotas.

NR. 30

Jeigu iki šiol skaitei šiuos patarimus – pats tu toks.