Pagal
Autorius: Aušra Pundzevičienė

Greitasis ir lėtasis laikas

Greitasis ir lėtasis laikas

Aušra Pundzevičienė

„Greitasis ir lėtasis laikas“

(LHPA konferencija „Laikas ir laikinumas“, 2005 m. lapkričio 5 d.)

“Greitasis ir lėtasis laikas” – šie žodžiai ant knygos viršelio atkreipė mano dėmesį. Savo pranešime daugiausiai ir remsiuosi neseniai perskaityta Thomas Hylland Eriksen knyga “Akimirkos tironija. Greitasis ir lėtasis laikas informacijos amžiuje.” Nors autorius yra socialinės antropologijos profesorius, man knyga buvo labai susijusi su psichologija. Tad ir noriu pasidalinti tuo, ką šioje knygoje pavyko atrasti.

Knygos autorius nagrinėja fenomeną, kaip laiką taupančios technologijos, pradedant faksais, el. paštu ir mob. telefonais, tampa vis didesnio laiko trūkumo priežastimi, suteikia gyvenimui didelį pagreitį, pripildo jį daugybe dalykų, iš kurių tampa vis sunkiau atsirinkti reikalingus. Turime gausybes darbų, užsiėmimų, nuolat skubame – gyvename greitajame laike, tad lėtasis laikas tampa vis didesne prabanga. Taigi, kartu su knygos autoriumi noriu pažvelgti į greitąjį ir lėtąjį laiką, pasvarstyti kurgi dingsta mūsų laikas (arba kur mes jį praleidžiame?). Ką į gyvenimą įneša greitis?

Vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – tai visko daugėjimas. Daugėja prekių, informacijos – ir darosi sunku ne tik pasirinkti ko norime, bet ir atpažinti tuos dalykus, kurie mums nereikalingi. Informacinės technologijos, reklama kovoja dėl kiekvienos laisvo laiko sekundės, ir man atrodo, dažniausiai jiems tai pavyksta. Vien nuėjus į parduotuvę akį traukia gausybė reklamos, plakatų, įvairių loterijų ir pan. Žinoma, jei tik į tai atkreipiame dėmesį, sugaištame laiko. Iš pradžių aiškinamės taisykles, po to užpildome loterijos lapelius, ieškome žaidimų dėžių (ir tai atliekame ne po vieną kartą). Jei pasiseka, laimime žiebtuvėlį… Įdomu, kokia kaina įvertintume tam sugaištą laiką (ir kaip jį galėtume “nusipirkti”)?

Daugiau Daugiau