Apie dvasingumo ir vientisumo terapiją (16 skyrius iš knygos „Gydyti gyvenimu)
Labai nelengva rašyti apie Aleksandro Jefimovičiaus Intensyvų Terapinį Gyvenimą ir ant popieriaus dėstyti tai, kas seniai tapo kaip oras ir ateidavo sielon savaime, kaip nedaloma visuma. Susitikimas su Alekseičiku ir ITG įvyko mano profesinės jaunystės pradžioje, leido savoje šalyje atrasti dvasingumą ir daugeliu atžvilgių paveikė mano gyvenimą. Buvau laiminga sutikusi ne tik terapeutą, bet ir Meistrą, mokytoją, draugą ir kolegą viename asmenyje. Beveik ketvirtį amžiaus pagal jį kaip profesinį ir dvasinį kamertoną pasitikrinu savąjį kelią. Kadangi esu veikiau intuityvios prigimties ir nedaug terašau, todėl prisibijau skaidyti ir intelektualizuoti prasmes, tapusias gyvenimo dalimi. Bijau, kaip sakydavo Aleksandras, „savo niekšiškos profesijos, kai visada yra ką pasakyti, netgi tuomet, kai kalbėti nereikia”. Todėl, nebandydama „aprėpti neaprėpiama” ir nedėliodama visų taškų ant „i”, pasistengsiu išreikšti tokį savo ITG supratimą, kuris tapo savas, brangus, artimas sielai.
Daugiau Daugiau