Pagal
Autorius: Galina Mikkin

Apie dvasingumo ir vientisumo terapiją (16 skyrius iš knygos „Gydyti gyvenimu)

Apie dvasingumo ir vientisumo terapiją (16 skyrius iš knygos „Gydyti gyvenimu)

GALINA M I K K I N

Apie dvasingumo ir vientisumo terapiją

(16 skyrius iš knygos „Gydyti gyvenimu)

Labai nelengva rašyti apie Aleksandro Jefimovičiaus Intensyvų Terapinį Gyvenimą ir ant popieriaus dėstyti tai, kas seniai tapo kaip oras ir ateidavo sielon savaime, kaip nedaloma visuma. Susitikimas su Alekseičiku ir ITG įvyko mano profesinės jaunystės pradžioje, leido savoje šalyje atrasti dvasingumą ir daugeliu atžvilgių paveikė mano gyvenimą. Buvau laiminga sutikusi ne tik terapeutą, bet ir Meistrą, mokytoją, draugą ir kolegą viename asmenyje. Beveik ketvirtį amžiaus pagal jį kaip profesinį ir dvasinį kamertoną pasitikrinu savąjį kelią. Kadangi esu veikiau intuityvios prigimties ir nedaug terašau, todėl prisibijau skaidyti ir intelektualizuoti prasmes, tapusias gyvenimo dalimi. Bijau, kaip sakydavo Aleksandras, „savo niekšiškos profesijos, kai visada yra ką pasakyti, netgi tuomet, kai kalbėti nereikia”. Todėl, nebandydama „aprėpti neaprėpiama” ir nedėliodama visų taškų ant „i”, pasistengsiu išreikšti tokį savo ITG supratimą, kuris tapo savas, brangus, artimas sielai.

Pirmąjį prisilietimą prie Aleksandro Jefimovičiaus dvasinio pasaulio gal palyginčiau su šviesos srautu, įsiveržusiu į mano tų dienų nerimastingą pasaulį. Tiesiog nebegalėjau gyventi kaip anksčiau, vieniša ir pasimetusi svetimoje man tuo metu estiškoje kultūroje. Mano pirmoje ITG grupėje Novosibirske 1981 metų kovą išgyvenau tokį sukrėtimą ir virpulį, kad gniaužė kvapą ir širdį. Jau nebepamenu, su kuo ir kaip Aleksandras Jefimovičius tada dirbo, bet tarytum griuvo visos mano sienos, ir pasaulis sušvito spalvomis. Manęs neapgavo jo tuometinis išoriškai rūstus stilius. Svarbiausia, sukrėtė prasiveržimas į laisvę ir tikrąją esybę, į meilę, kuri nieko nebijo, kupina prasmės, šviesos ir troškimo gyventi. Sugrįžo gebėjimas būti, atrasti savos būties tikrumą ir prasmes. Tai buvo gyva melodija, liudijusi naujo gyvenimo pradžią, viltį ir skrydį. Atsirado vertikalumo dimensija ir sugebėjimas priimti kitą kultūrą.

Daugiau Daugiau