Julius Kvedarauskas

Žodis žeidžia, žodis gydo: psichologo mintys apie biblioterapiją

(Teorinis pranešimas, skaitytas konferencijoje “Žodis ir pauzė”, vykusioje Kaune, VDU, 2007 m. Balandžio 14 dieną)

Žodžio galia. Turbūt visais laikais žmogus buvo linkęs labiau tikėti tuo, kas, akivaizdu, o ne tuo, kas pasakoma, išgirstama. Motina Teresė iš Kalkutos yra taip pasakiusi: „jaunimas mokosi daugiau matydamas, nei klausydamas…“ Turbūt neatsitiktinai siekdama parodyti ir gydyti dvasines ligas, ji pasirinko būtent akivaizdų Kalkutos skurdą.

Turbūt žmogus patekęs į avariją- kraujuojantis, žaizdotas- dažniausiai atrodys labiau kenčiantis, negu depresija sergantis ligonis, geriausiu atveju galintis tik žodžiais išreikšti savo kančią. Nepaisant to, kad dažnai žodžio galia neįvertinama, ji gali būti didžiulė. Ar gali žodis sužeisti, ar gali gydyti žmogų?

Siūlau atlikti eksperimentą vaizduotėje: prisiminkime savo gyvenimo momentą, kai buvome sužaloti fiziškai. Po to prisiminkime didžiausią dvasinį skausmą. Kada labiau kentėjome?… Panašų vaizduotės eksperimentą galima atlikti kalbant apie gydymą: kas labiau yra padėjęs- tabletė ar žodis ištartas reikiamo žmogaus reikiamu metu. O gal perskaitytas žodis?…Apie parašytą ir perskaitytą žodį šiandien ir pakalbėkime.

Biblioterapija. Psichologo darbe pagalba dažniausiai prasideda nuo išklausymo, nuo „gyvos tylos“. Akivaizdu, kad išklausymas savaime ramina, guodžia. Kartais žmogui to pakanka- išsikalbėti, būti suprastu, išklausytu. Tačiau dažniausiai- ne: jam reikia išgirsti tai, kas ramintų, patartų. Kartais psichologui pavyksta atrasti ir pasakyti tokį tinkamą žodį tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kartais greitai tokio žodžio rasti nepavyksta arba, jei ir pavyksta, tai klientas būna nepasirengęs jį išgirsti ir priimti. O gal tiesiog nėra laiko tam tinkamam žodžiui pasakyti. Tada ir gali padėti biblioterapija. Terminas biblioterapija, išvertus pažodžiui, reikštų gydymą Biblija. Kadangi tiesioginis Švento Rašto skaitymas ne visiems priimtinas, prieinamas, suprantamas, todėl apie biblioterapiją reiktų kalbėti kaip apie gydymą rašytu žodžiu, gydymą knyga plačiąja prasme.

Koks turėtų būti tas žodis? Jeigu grupė įvairių žmonių įvardytų po vieną knygą, kuri yra turėjusi gydančią galią, dauguma tikriausiai įvardintų skirtingas knygas. Ir dauguma turbūt sutiktų, kad tai buvo knyga, kurioje atradome bent dalinę tiesą apie save. Biblija yra Knyga, kurioje tos tiesos galima atrasti daugiausiai. Čia galite paprieštarauti- jeigu Biblijoj viskas teisinga, jeigu galima rasti visus atsakymus, tai kodėl visi žmonės jos neskaito ir nepasveiksta? Reikia pripažinti, kad ne viskas taip paprasta. Yra, žinoma, Šventajame Rašte vietų, kurias žino ir supranta dauguma žmonių, tačiau dažniausiai biblines tiesas lengviau suprantame skaitydami grožinę, mokslinę literatūrą ar poeziją. Todėl gydymas rašytu žodžiu turėtų labai atsižvelgti į konkretų skaitytoją. Pavyzdžiui, psichikos ligoniams tinka tos knygos, kuriose apie Šventraščio tiesas kalbama paprastesne, psichologizuota kalba. Žmogui, mėgstančiam lietuvių literatūrą, aišku, bus suprantamesni biblinę tiesą atspindintys mūsų literatūros kūriniai. Pavyzdžiui, Kristaus žodžius apie atleidimo svarbą galima atrasti klasikinėje Žemaitės „Marčioje“, Katrės mirties scenoje:

“Katrė pažino savo motinėlę, prasidžiugo, apsikabinusi verkė… -Do…va…no…kit! – vos beišdaužė paskutinį žodį Katrė.”

Dar viena iš biblioterapijos formų- poetinė terapija, kuri turi būti suprantama kaip gydančią galią turinčios poezijos skaitymas arba poezijos rašymas. Keletą poetinės terapijos pavyzdžių ir pateiksiu.

Humoras, jo vertė atsispindi ne vienoje Švento Rašto vietoje. Pvz., “Aukštybių soste sėdintis juokiasi (Ps 2,4).” Išsamiau humoro vertę paaiškina lietuvių poetas Vladas Šimkus:

“Ir vis dėlto norėčiau kaip nors įteisint humorą,
Nors daug su juo bėdos.
Be galo sveika juoktis- per juoką dažnas numirė.
Iš juoko- niekados.”

Daugelyje evangelijos vietų kalbama apie Jėzaus stebuklus. Viena vaizdingiausių-Lozoriaus prikėlimas iš numirusių (Jn 11, 1-45). Kadangi evangelija ilgoka, trumpai ją papasakosiu. Jėzus sužino, kad mirė jo mylimas draugas Lozorius. Jėzus su mokiniais eina į Lozoriaus namus. Juos pasitinka Lozoriaus seserys ir labai apgailestauja, kad Jėzaus nebuvo, kai Lozorius dar buvo gyvas. Kartu su jomis Jėzus nueina prie kapo, liepia atristi akmenį ir padėkojęs Tėvui, sušunka :“Lozoriau, išeik!“Ir numirėlis išeina iš kapo“.

Labai panašų vaizdą aprašo ir Vladas Šimkus eilėraštyje „Ligonių lankymo dienai“:

Vadinasi, jūs gyvas? Ir puiku.
Pripaiso žmonės nebūtų dalykų.
Kam įvykiams užbėgti už akių?
Visai dar nedega dėl tų vainikų.

Ir lūpas, va, pakrutinat šiek tiek.
O sakė- jums viena kita savaitė.
Po viso šito daktarais tikėk.
Nenuostabu net, jeigu imsit sveikti.

Dabar jums ritas ašara karšta,
Bet, kai gulėsit po klevais bei uosiais,
Tikėkit, juodo sielvarto našta
Prislėgs ne jus, o priešingai- gyvuosius.

Kita dažna evangelinė tema- turto menkystė:

„…jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto; Dievas jam tarė: “Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks tai, ką susikrovei?“(Lk, 12, 15; 20); iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę. Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę (Mt 19,23-24).”

Šias tiesas atkartoja ir humoristinis Vl.Šimkaus ketureilis:

Jau turtą padalinote, tikiuos.
Dabar tie formalumai visokiausi.
Vienok, ramiau- dėl smulkmenos kokios
Juk jūsų kapuose nepasiklausi.

Šventajame rašte taip pat randame paskatinimą keisti savo požiūrį ne tik į turtą, bet ir gyvenimo išbandymus, ligas. Pavyzdžiui, “mes taip pat didžiuojamės sielvartais žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę…(Rom 5, 3); Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei visaip šmeižia (Mt 5,11) Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei…(Jn 11,4).”

Panašų siūlymą keisti savo požiūrį į materialinius turtus, gerbūvį ir fizinę sveikatą randame kitame Vl.Šimkaus eilėraštyje:

Už ką mane apleido bėdos?
Kai sekasi- labai blogai.
Nebeįmanoma kalbėtis,
Kai apsupa mane draugai.

Kaip tyčia , ir alga kišenėje-
Nebėr kišenvagių, ar ką?
Sirgau, tiesa, didybės manija.
Deja.Išgydoma liga.

Šis pavyzdys leidžia galvoti, kad ir psichikos ligonis nebūtinai turi būti labai nelaimingas, visada nusiminęs žmogus. Psichikos ligoje visada galima atrasti ir kažką teigiamo, netgi gyvenimo džiaugsmą. Tą patvirtina ir šis Sauliaus Pečiulio ketureilis:

Kai nuvažiuoja stogas,
Atsiveria dangus.
Pasaulis nėra blogas-
Pasaulis nuostabus!

Dažnai psichikos ligomis sergantys žmonės nemėgsta ar net nekenčia savęs, o Evangelija kaip tik kalba apie meilės sau svarbą: “Mylėk savo artimą kaip save patį (Mt 22, 39); Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno , bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus bažnyčią (Ef, 5, 29).” Meilės sau svarbą randame ir pasveikusiame Vl.Šimkaus eilėraščio „Tušti bandymai“ herojuje:

Dabar jau niekados
aš nuo savęs nebėgu-
kažkaip apsipratau,
savaip save pamėgau.

Su savimi namo,
Su savimi į kiną.
Ir sau tariu kasnakt-
Saldžių sapnų, vaikine.

Šiandieną kiekvienam
galiu patarti drąsiai:
nebėgi nuo savęs
O ką geresnio rasi?..

Biblioterapijos procesas. Kaip gydo biblioterapija? Kad žmogus galėtų būti gydomas, jis pirmiausiai turi pripažinti, kad serga, kad yra sužeistas. Taigi, pirmiausiai Biblija skatina pamatyti savo žaizdas, o kartais-tiesiog žeidžia. Pvz.: griežti, pikti Jėzaus žodžiai fariziejams ir rašto aiškintojams, t.y. tiems, kurie save laiko sveikais, nepažeidžiamais: “aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, kad neregiai praregetų, o regintieji apaktų. (Jn 9, 39)”. Kitas pavyzdys- Jėzaus žodžiai: „nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.(Mt 10,34-36)“. Taigi, jeigu jūs galvojate, kad jūsų namuose viskas gerai, biblioterapija pirmiausiai jus sužeis.

Jeigu žmogus pripažįsta esąs sužeistas, sergantis, biblioterapija jį gydys. Ir pirmiausiai gydymas pasireikš tuo, kad jis supras, jog savo kančioje yra ne vienas. Kaip ir grupinėje psichoterapijoje daugumai žmonių palengvėja jau vien nuo to, kad pamato panašių į save ar net dar sunkesnių ligonių. Biblijoje jis pirmiausiai atras kenčiantį Kristų, jo motiną ir daugelį vargstančių, kurių pusėje stovi Kristus. Tai ir raupsuotieji, ir paleistuvė moteris, ir atgailaujantys muitininkai ir moteris, nusižeminanti tiek, kad pastato save į vietą šunyčio, laukiančio trupinių nuo šeimininko stalo.

Toliau biblioterapinis poveikis gali būti tiesiog paguoda, nuraminimas, pralinksminimas. Pvz.: “palaiminti liūdintys: jie bus paguosti (Mt 5,4); tebūnie pašlovintas Dievas…kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo(2 Kor, 1,3-4)”

Biblioterapija gali turėti ir specifinį poveikį atskirų problemų, simptomų gydymui. Pvz., nerimaujančiam dėl ateities galima rekomenduoti paskaityti Mato evangeliją, 6-ą skyrių, 25-34 eilutes. : “todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, ką vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: jie nei sėja, nei pjauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet…nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų….Taigi, nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi.“ (Norinčiam plačiau įsigilinti į šią temą, rekomenduojama paskaityti S.Kierkegaard „Laukų lelija ir padangių paukštis“).

Dvasinę tamsą išgyvenančiam žmogui galima paskaityti Jobo raudą (Job 3,2-6,20-26). Žmonėms, nenorintiems skaityti biblijos, galima rekomenduoti kitos grožinės ar mokslinės literatūros. Daktaras Aleikseičikas siūlo pradžiai susidaryti maždaug 10- ies knygų vaistinėlę.

Nusivylusiems, depresija sergantiems rekomenduoju paskaityti Arkos bendruomenės įkūrėjo Jean Vanier knygutę „Žvilgsnis anapus depresijos“, kurioje paprastais žodžiais paaiškinami moksliniai depresijos, melancholijos aspektai. Žmonėms ieškantiems prasmės, ar išgyvenantiems traumą siūlau Viktoro Franklio „Žmogus ieško prasmės“. Gydytojams patinka gydančiai nuteikianti poezija…Kai klausiu klientų apie juos gydančias knygas, dažnai nurodomos Paulo Coelho, Žiulio Verno knygos. Savo rekomenduojamų 10-ies biblioterapinių knygų sąrašą pateikiu pranešimo pabaigoje.

Kenksmingos knygos. Darbe su klientais pastebiu, kad kai kurios knygos gali tiesiog pakenkti gijimui. Pirmiausiai tai knygos, atitraukiančios žmogų nuo realybės. Jos ypač pavojingos asmenims, kurie santykis su realybe ir taip silpnas. Pasaulio literatūros klasikoje žinomas vienas pavyzdys- Don Kichotas- kuriam protą sumaišė tuo metu Ispanijoje populiarūs riterių romanai. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie dabartinius menkos vertės meilės romanus: jeigu dažnai moteriai jie yra tiesiog būdas užmušti laiką, tai jautrios psichikos žmogų jie gali paskatinti maišyti savo gyvenimo ir knygos herojų realybę.

Rekomenduojama literatūra:

1. Biblija : Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas
2. Guy Champagne. Aš buvau narkomanas. Vilnius : Alma littera, 1998. (Narkomano autobiografija, vaizduojanti jo mėginimus išgyti ir nuopolius. Gali padėti tiek patiems patiems narkomanams, tiek jų artimiesiems geriau suprasti šią ligą.)
3. Gintautas Vaitoška. Lengvas gyvenimas : krikščioniškosios psichologijos etiudai sutuoktiniams. Vilnius : Katalikų pasaulio leidiniai, 2007 (Paprastai, suprantamai, su lengva ironija parašyta knyga. Tinka visiems, turintiems sunkumų šeimoje.)
4. Harriet Goldhor Lerner. Pykčio šokis : [vadovas moterims, norinčioms pakeisti santykius su artimiausiais žmonėmis] Vilnius : VIA RECTA, 2000. (Ypač rekomenduotina pasyvioms, priklausomoms nuo vyro moterims, vengiančioms prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą).
5. Elisabeth Kübler-Ross. Apie mirtį ir mirimą : pašnekesiai su mirtinais ligoniais. Vilnius : Katalikų pasaulis, 2001. (Rekomenduotina asmenims, susidūrusiems su sunkia, neišgydoma liga, išgyvenantiems artimo žmogaus netektį.)
6. Jean Vanier. Žvilgsnis anapus depresijos. Vilnius : Katalikų pasaulio leidiniai, 2005. (Knyga labai tinka su depresija susidūrusiems ir mažai žinių apie šią ligą turintiems asmenims).
7. Serafino Falvo. Kaip įveikti depresiją. Vilnius : Katalikų pasaulio leidiniai, 2006. (Knyga tinka žmonėms, norintiems gilintis į depresijos priežastis ir būdus įveikti šią ligą).
8. Sverker Belin. Psichozės gydymas. Kaunas : Markas, 2000 (Knyga rekomenduotina visiems, užsiimantiems psichozių gydymu, psichozę patyrusiems ir jų artimiesiems).
9. Viktor E. Frankl. … vis vien sakyti gyvenimui Taip : [psichologas išgyvena koncentracijos stovyklą] ; Logoterapijos santrauka. Vilnius : Katalikų pasaulis, 1997. (Rekomenduotina visiems, išgyvenantiems krizę, beprasmybę…)
10. Tadeusz Dajczer. Tikėjimo įžvalgos : dvasingumo teologijos klausimai. Vilnius : Katalikų pasaulis, 2000 ( Tai, knyga apie tikėjimą, keičianti požiūrį į gyvenimo sunkumus, skatinanti ir nesekmes vertinti kaip Dievo dovaną).