Pagal
Autorius: Karen Horney

Kultūra ir neurozė

Kultūra ir neurozė

Karen Horney

Kultūra ir neurozė

Karen Horney (1885–1952) – viena talentingiausių psichoanalizės kūrėjo Sigmundo Freudo sekėjų, XX a. psichologijos klasikė, psichoanalizės reformatorė neofroidistė, artima Ericho Frommo bičiulė. Ji pasiūlė savitą neurozės koncepciją, laikydama ją būdu žmogui „gyvenimą daryti sau pakenčiamą”. „Neurotiška mūsų laikų asmenybė” – bene garsiausia Karen Horney knyga, kuri ir XXI amžiaus pradžioje tiek pat (jei ne daugiau) aktuali, kiek ir 1937 metais, kai buvo parašyta. Čia pateikiamas paskutinis šios knygos skyrius

Net ir patyrusiam psichoanalitikui kiekviena neurozė kelia vis naujas problemas. Kiekvienas pacientas priverčia susidurti su sunkumais, kokių anksčiau nebuvo patyręs, požiūriais, kuriuos sunku suvokti ir dar sunkiau paaiškinti, reakcijomis, kurių tikrai neperprasi iš pirmo žvilgsnio. Prisiminus, kokia sudėtinga ankstesnėse dalyse nagrinėta neurotinio charakterio struktūra, ir daugybę veiksnių, ši įvairovė visai nestebina. Skirtingi paveldėti dalykai, vis kitokia gyvenimo, ypač vaikystės patirtis, sukuria, atrodo, beribius šių veiksnių sąjungos variantus.

Tačiau, kaip jau pabrėžėme pradžioje, lemtingi konfliktai, tampantys neurozės šerdimi, nežiūrint visų individualių skirtybių, beveik visada tie patys. Apskritai tai tie patys konfliktai, kurie vargina ir sveikus mūsų kultūros žmones. Nors ir banalu sakyti, kad beveik neįmanoma aiškiai atskirti neurotiko ir normalaus žmogaus, naudinga tai pakartoti dar kartą. Daugelis skaitytojų, susidūrę su konfliktais bei elgsena, kurią pažįsta iš asmeninės patirties, gali savęs paklausti: neurotikas aš ar ne? Pats patikimiausias atsakymo kriterijus – ar individas jaučia savo konfliktus kaip negalią, ar gali pažvelgti į juos be baimės ir imtis juos įveikti be užuolankų.

Kai išsiaiškiname, kad mūsų kultūroje neurotiški žmonės yra varomi tų pačių esminių konfliktų ir kad mažesniu mastu juos patiria ir normalūs žmonės, vėl grįžtame prie pradžioje iškelto klausimo – kokios mūsų kultūros sąlygos lemia, kad neurozė kyla būtent iš mano aprašytų konfliktų, o ne iš kokių nors kitų?

Freudas šią problemą mažai tesvarstė – mat kita jo biologinės orientacijos pusė yra socialinės orientacijos stygius, tad jis socialinius reiškinius linkęs aiškinti pirmiausia psichiniais veiksniais, o tuos – pirmiausia biologiniais (pagal libido teoriją). Šis polinkis paskatino psichoanalitikus manyti, kad, pavyzdžiui, karai kyla veikiant mirties instinktui, o mūsų dabartinės ekonominės sistemos šaknys – analiniuose-erotiniuose potraukiuose, kad mašinų amžius neprasidėjo prieš du tūkstančius metų dėl to laikotarpio narcisizmo.

Daugiau Daugiau