Interviu su Algiu Mickūnu: „Kai šokteli žuvis aukštyn“
Virginija Tamošiūnaitė
Su filosofu Algiu Mickūnu (AM) kalbasi Virginija Tamošiūnaitė (VT).
VT – Karas jus privertė emigruoti į Ameriką. O šiandien daug kas išvyksta ieškoti geresnio, lengvesnio gyvenimo užsienyje. Ką apie tai manote?
AM – Prisimenu daoizmo posakį: „Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.“ Juk lietuviai, kaip baltų gentis, per šimtus metų buvo veiklūs žmonės, gyvenę ir mąstę pozityviai, bet kaip yra dabar?
VT – Nuolat dejuoja: „viskas blogai“, „nieko negaliu padaryti“, „nieko iš to neišeis“… Net akademikų, kultūros žmonių pozicija panaši. Galima svarstyti, kas tai lėmė – gal sovietai, gal kažkas kita? Tai sąmonės klausimas. Gal marksizmas-leninizmas žmonėms įkalė, kad svarbiausia – materialiniai dalykai?
AM – Tačiau dabar įrodyta priešingai – kol žmonių mąstymas, sąmonė nepasikeis, tol ir medžiaginiai dalykai nesikeis.
VT – Pasvarstykime, kas lėmė marksizmo-leninizmo įsigalėjimą. Ar medžiaginės sąlygos, kurių Sovietijoje beveik nebuvo, ar vis dėlto ta sovietinė sąmonė, kuri planavo, kūrė, veikė?
AM – Aišku, blogai planavo ir iš esmės nieko nesuprato, ką reikia daryti. Tačiau be sąmonės pirmavimo, be jos išvystymo nieko nevyksta.
Pirmyn veda idėjos, tikslai. Antraip žmogus eina kaip vabaliukas žemėn nosį įbedęs ir nieko daugiau nemato.
Daugiau Daugiau