Šįkart kviečiu susitikti Vilniuje 2025 m. kovo 7-8 dienomis.

Dalyviai galės gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, įregistruotą METAS sistemoje.

Registracijos forma: [https://forms.gle/uWW9uC9gKw4WDdge7](https://forms.gle/uWW9uC9gKw4WDdge7…)

Ko tikėtis?

Kada: 2025 m. kovo 07 (10:00h-17:00h) – kovo 08 d. (10:00h-17:00h).

Trukmė: 12 val.

Kaina: 110 eur, METAS pažymėjimo mokestis 10 eur.

LHPA asociacijos nariams – 90 eur, METAS pažymėjimai – nemokami.

Detalesnę informaciją gausite elektroniniu paštu užsiregistravę.

Vedančioji: psichologė jungiškosios krypties psichoterapeutė Dovilė Ridzevičienė

Tikslas: seminare kviečiame:

1. Teoriškai susipažinti su transgeneracinių psichologinių traumų perdavimo mechanizmu, atpažinimu, gydymo principu.

2. Praktiškai patirti savo asmeninės šeimos transgeneracinių traumų gydymo kelionę. Orientuosimės į 1940m-1990m laikotarpiu Lietuvoje vykusių istorinių įvykių emocinį integravimą.

Dalyviai:

– Bet kurios profesinės kvalifikacijos žmonės ( psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, gydytojai, mokytojai, istorikai, muziejininkai, menininkai ir kt. );

– grupinės ar asmeninės terapijos patirtis nebūtina, tačiau kviečiame atvykti žmones, pasiruošusius išgyventi emociškai intensyvų grupinės terapijos laiką; jei esate atpažinę, kad esate karo ar pokario traumos paveldėtojas ir matote pasekmes savo gyvenime – laukiame jūsų; jei nesusiejate savęs su šio istorinio laikotarpio pasekmėmis, bet tema jus domina, taip pat laukiame; viename rate tesusitinka nukentėjusiųjų (aukų) palikuonys ir agresorių (koloboravusių su okupavusiomis mus sovietų ar nacių valdžiomis) palikuonys. Laukiami ir palikuonys, liudijantys apie protėvio potrauminio asmenybės augimo istoriją.

Grupės dalyvių skaičius: tikimės sulaukti iki 25 dalyvių. Darbas vyks dviejuose “ratuose”: iki 10 žmonių bus kviečiami tapti aktyviai besidalinančiais dalyviais, kiti bus kviečiami tapti stebėtojais. Apibendrinime aktyviai savo refleksijomis galės pasidalinti visi dalyviai.

Seminaro turinio aprašymas:

Karta iš kartos perduodama trauma ( toliau – transgeneracinė trauma, TT) gelminės psichologijos ir traumų gydymo požiūriu perduodama kitoms kartoms dėl galimybės ją gydyti. Trauma gali taip giliai paveikti žmogų, kad jos pilnam išgydymui gali nepakakti vieno žmogaus gyvenimo. Gali prireikti dviejų, dažniau trijų kartų, kartais – ir ketvirtosios kartos gyvenimo.

Pasaulio Sveikatos Organizacija psichologinę traumą apibrėžia kaip intensyvaus siaubo patyrimą grėsmės žūti akivaizdoje. Psichologinę traumą patiria auka, traumos liudytojas, taip pat – agresorius ( visi prisilietę prie tokios patirties).

Pirmoje kartoje, jei pasireiškia potrauminiam streso sindromui būdingi simptomai, paprastai siekiama išgyventi (kurti gyvenimą nepaisant prisimenamo siaubo): kurti namus, šeimą, dirbti. Emocinė pilnatvė, kūryba, savirealizacija tampa užrakinta, jausmai užšaldyti, paslapties tyla apipinti įvykiai nutraukia ryšius. „Visgi niekas neskamba taip garsiai kaip tyla aplink paslapties šerdį“, – sako Kristina Schelinsky, jungišksios krypties psichoanalitikė, dirbanti su TT paveldėtojais. Taigi, antroji karta patiria nutrūkusių jausmų ir ryšių pasekmes. Trečioji – gali jausti tik atkeliavusius identiškus emocinius išgyvenimus, kylančius nežinia iš kur, rodos neturinčius akivaizdaus ryšio su asmenine istorija. Neatpažinta TT užima savo vietą šeimos pasąmonėje, taip susisiedama su asmenine pasąmone, kreipdama paveldėtoją ją pamatyti ir savo gyvenimo akivaizdoje.

Transgeneracinė trauma pirmoje kartoje pasireiškia potrauminio streso simptomias, antroje ir, jei perduota, trečioje kartose – pasikartojančiais nesuprantamos kilmės trikdančiais jausmais bei elgesio modeliais.

TT trauma sutrikdo ryšius visomis kryptimis: ryšį su artimu, dažnai – su gimine, kaimynais, visuomene, autoritetais, su savo jausmais, vertybėmis, kūryba, taip pat – su gimtųjų šaknų istorija.

TT gydymas – ilgas, reikalaujantis atidumo sau, dažnai – drąsos, tikėjimo, kūrybiško požiūrio reikalaujantis darbas.

TT gydymas vyksta atstatant visus traumoje nutrauktus ryšius. Šio atgijimo darbai vyksta:

1) atpažįstant protėvių istorijos detales;

2) jungiant jų istorijos emocinį turinį su jų patirtais įvykiais,

3) atpažįstant emocines sroves, atitekėjusias iki paveldėtojo,

sąmoningai suvokiant savo emocijų, įsitikinimų, elgesio modelių šaltinius protėvių istorijoje; ( Tai gyvoji istorija: gyvai dabartyje manyje išgyvenama, papasakota, įvardinta, susieta su pirminiais jos pradžios šaltiniais. )

4) vėliau laukia teisingumo atstatymo darbas (pradžioje savo suvokime, kiek įmanoma – išorėje);

5) nutrauktų giminės ar kitų socialinių ryšių atstatymas ( kiek įmanoma – gyvai, kiek ne – atkuriant prarasto žmogaus istoriją, “sugrąžinant” jį į šeimą). Sugrąžinti prarastus žmones – tai ir išmokti įprasminti patirtus siaubus, išmokti atleisti, nepamirštant teisingumo, o juo labiau – nepamirštant budrumo kasdienės gyvybės išsaugojime;

6) paskutinis paveldėtos traumos gydymo darbas – apčiuopiamo įamžinimo (paminklo gyvo ar simbolinio) sukūrimas.

Tapę savo asmeninio vidinio pasaulio vienytojais mes tampame suskaldytos istorijos bei suskaldytos tautos vienytojais. Ir taip mes tampame gyvaisiais istorijos liudininkais, savo pažintu skausmu budriai saugančiais žmoniją nuo siaubo pasikartojimo grėsmės. “Vienintelis kelias, kuriuo blogis pasiekia pergalę, yra gero žmogaus nieko nedarymas” (Edmund Burke).

TT atpažinimas ir jos gydymas padaro mus sąmoningesniais ir labiau atsakingais už žmogiškumą, leidžia tapti atsparesniais visoms galimoms grėsmėms, beslenkančiomis dabartyje virš mūsų visų.