Pagal
Autorius: Fritjof Capra

Regėjimas ir pažinimas

Regėjimas ir pažinimas

Fritjof Capra

Regėjimas ir pažinimas

1966 m. Vienos universitete gavęs fizikos daktaro laipsnį, Fritjofas Capra toliau dirbo mokslinį tiriamąjį darbą teorinės aukštų energijų fizikos srityje Paryžiaus, Santa Kruzo (Kalifornija), Standfordo universitetuose bei Londono Karališkajame koledže. Autorius taip pat seniai domisi šiuolaikinės fizikos ir Rytų mistikos pasaulėžiūrų sugretinimo galimybėmis. Knygos „Fizikos Dao” (The Tao of Physics) pasirodymo metu (1977 m.) jis dirbo Berklio universitete Kalifornijoje.

Sąvokas „šiuolaikinė fizika ” ir „Rytų mistika arba misticizmas” autorius supranta bei apibrėžia savaip. „Skirtumas tarp Rytų ir Vakarų misticizmo yra tas, kad Vakaruose mistinės mokyklos visuomet tevaidino marginalinį vaidmenį, o Rytų filosofijoje bei religijoje jos sudarė pagrindinę srovę. Užtat paprastumo dėlei aš kalbėsiu tiesiog apie ‘Rytų pasaulėžiūrą’, tik retkarčiais tepaminėdamas kitus mistinės minties šaltinius” (p. 5). Kita vertus, „fizikos” terminą autorius irgi vartoja ne tik tiesiogine reikšme, bet ir kaip „mokslo” ar „mokslinės pasaulėžiūros” apskritai sinonimą. Fizikos, kaip ir viso Vakarų mokslo šaknys, anot autoriaus, – senovės Graikijos Mileto filosofų mokykloje, kurių „pagrindinis tikslas buvo atskleisti esminę daiktų prigimtį, arba tikrąją sandarą, vadinamą physis. Žodis fizika kilo kaip tik iš šio žodžio ir, vadinasi, pradžioje reiškė tiesiog siekį patirti daiktų esmę” (p. 6).

Taigi sąvokos „fizika” ir „Rytų mistika” autoriaus lūpose iš esmės mena ne tik ir ne tiek pačią fiziką ir būtent „Rytų filosofiją”, o veikiau tiesiog dvi pagrindines bendražmogiškas pasaulėžiūros, atstovaujamas mokslo ir vadinamosios mistikos apskritai. (Čia galima prisiminti 7-8-ame dešimtmečiais Lietuvos spaudoje skambėjusį „fizikų ir lyrikų” ginčą.)

Šiaip ar taip, tai dar vienas gana skardus balsas „Rytų ir Vakarų ” byloje. Mūsų skaitytojui siūlome antrąjį knygos „Fizikos Dao ” skyrių, kuriame glaustai išsakomos pagrindinės idėjos ir apibrėžiamas pats tokio požiūrio pagrindas. Pravartu su šiuo požiūriu susipažinti ir humanitarams, humanitarinių (t.y. žmogaus) mokslų atstovams, kurių tyrimų objektas juolab reikalauja įsiklausyti į čia keliamus klausimus. Ypač mitologams bei kalbininkams.

—————————-

Daugiau Daugiau