LHPA

DVIDEŠIMTAS SKYRIUS

PENKTADIENIO POPIETĘ, prieš užrakindamas kabinetą, Maršalas apžvelgė savo mėgstamus daiktus. Viskas buvo savo vietose: žvilganti palisandro vitrina, kurioje stovėjo chereso taurės suktomis kojelėmis, stiklo skulptūrėlės, „Auksinė laiko spiralė”. Tačiau niekas nepraskaidrino jo slogios nuotaikos ir nenustūmė gerklėje įstrigusio kamuoliuko.

Uždaręs duris jis stabtelėjo ir pabandė patyrinėti savo nerimą. Jį kėlė ne tik po trijų valandų vyksiantis susitikimas su Šeliu „Avokade” -nors, dievaž, ir jo būtų užtekę. Ne, tai buvo visai kas kita – Adriana. Savaitės pradžioje ji vėl neatėjo į susitikimą ir nepaskambino. Maršalas suglumo. Čia kažkas ne taip: tokia išauklėta ir kilminga moteris šitaip nepasielgtų. Maršalas nusirašė sau dar du šimtus dolerių iš Piterio jam paliktų pinigų, šįkart ilgai nesvarstęs. Tuoj pat paskambino Adrianai ir paliko žinutę, kad kuo greičiau su juo susisiektų.

Daugiau Daugiau

DEVYNIOLIKTAS SKYRIUS

IŠTISAS SAVAITES VALANDŲ valandas Ernestas kamavosi su Kerola. Konsultacijos buvo kupinos erotinės įtampos, ir nors Ernestas iš visų jėgų stengėsi išlaikyti ribas, Kerola vos jų nepralaužė. Jie susitikdavo du kartus per savaitę, bet pati nenumanydama Kerola užėmė daug daugiau Ernesto laiko, nei skirtos penkiasdešimt minučių. Susitikimų dienomis Ernestas pabusdavo rytą apimtas džiugaus laukimo. Jis įsivaizduodavo, kad Kerolaina stebi jį veidrodyje, kai jis įnirtingai prausiasi, kruopščiai skutasi ir tepasi Royall Lyme losjonu.

Daugiau Daugiau

AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS

LAISVĄ VALANDĄ MARŠALAS sėdėjo ant stalo ir mėgavosi savo klevų bonsu: devynių nuostabių klevelių su sprogstančiais tamsiai raudonais lapais giraite. Praeitą savaitę jis juos persodino. Atsargiai baksnodamas valgomąja lazdele nuvalė nuo kiekvieno medelio šaknų žemę, o tada, kaip visada, susodino juos į didelį keraminį dubenį dviem nevienodo dydžio grupelėmis: po tris ir šešis medelius, o tarp jų padėjo pilkai rausvą iš Japonijos atvežtą akmenėlį. Maršalas pastebėjo, kad vienas klevelis didesnėje grupelėje pradėjo svirti ir po kelių mėnesių jis greičiausiai jau įsibrautų į kaimyno erdvę. Jis atsikirpo penkiolika centimetrų vario vielutės, atsargiai užvyniojo ją ant aikštingojo klevelio kamieno ir švelniai atlenkė atgal. Kas kelias dienas jis vis po truputį lenks medelį, o po penkių šešių mėnesių vielutę nuvynios, kol ji nepažeidė įstabiojo klevelio kamieno. O, pamanė jis, kad psichoterapija būtų tokia paprasta.

Daugiau Daugiau

SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS

LIKUS DEŠIMČIAI MINUČIŲ iki konsultacijos, Kerola pabandė jai nusitekti. Šiandien magnetofono nebus. Praeitą konsultaciją rankinėje slėptas aparatėlis nieko aiškaus neįrašė. Norint gauti gerą įrašą reikia įsigyti profesionalų klausymosi aparatą – gal galėtų jį nusipirkti seklių krautuvėje, neseniai atidarytoje prie Unijos aikštės?

Nors nieko ir neįvyko, ką būtų verta įrašyti. Ernestas buvo gudresnis, nei ji tikėjosi. Ir labiau išsisukinėjo. Turėjo daugiau kantrybės. Jis skyrė neįtikimai daug laiko, kad pelnytų jos pasitikėjimą ir padarytų ją priklausomą nuo savęs. Regis, jis niekur nesiskubino -veikiausiai patenkintas dulkino kurią nors kitą pacientę. Jai irgi teks pasisemti kantrybės – anksčiau ar vėliau, žinojo ji, pasirodys tikrasis Ernestas: klastingasis, geidulingasis, plėšrusis Ernestas, kurį ji matė knygyne.

Daugiau Daugiau

ŠEŠIOLIKTAS SKYRIUS

RUOŠDAMASIS SUSITIKIMUI su Šeliu Maršalas jautėsi pakiliai. Kokia šauni diena, džiaugėsi jis. Geriau negali nė būti: pinigai pagaliau pervesti Piteriui, Adrianos konsultacija buvo nuostabi, krepšinis smagus – tas paskutinis kamuolio varymasis ir metimas iš po krepšio, kai visi traukėsi jam iš kelio ir niekas nedrįso sulaikyti.

Maršalas laukė susitikimo su Šeliu. Tai buvo jų ketvirtoji konsultacija. Dvi ankstesnės konsultacijos šią savaitę buvo ypatingos. Ar koks nors kitas psichoterapeutas būtų taip puikiai padirbėjęs? Jis pradėjo išsamią, veiksmingą Šelio santykių su tėvu analizę ir chirurgo tikslumu planingai keitė iškreiptas Seto Pandės interpretacijas teisingomis.

Šelis įėjo į kabinetą ir, kaip visada, prieš sėsdamasis paglostė oranžinę stiklinę skulptūrėlę. Paskui neraginamas prabilo:

-Prisimenate Vilį, mano pokerio ir teniso draugužį? Praeitą savaitę apie jį pasakojau. Jis vertas keturiasdešimties penkiasdešimties milijonų. Na, jis pasikvietė mane savaitei į La Kostą, kad būčiau jo partneris kasmetiniame Pančo Seguro kviestiniame dvejetų turnyre. Maniau, norėsiu pas jį važiuoti, bet… na, kažkas čia man atrodo ne taip. Nesusigaudau kas.

Daugiau Daugiau

PENKIOLIKTAS SKYRIUS

PRAEITĄ SAVAITĘ, PAPIETAVĘS su Piteriu Makondu, Maršalas nedelsdamas pardavė akcijų už devyniasdešimt tūkstančių dolerių, ketindamas nusiųsti Piteriui pinigus iškart, kai tik gaus grynais. Tačiau žmona pareikalavo, kad jis aptartų šią investiciją su savo pusbroliu Melvinu, Teisės departamento mokesčių advokatu.

Širlė paprastai nedalyvaudavo Streiderio šeimos finansiniuose reikaluose. Užsiėmusi meditacija ir ikebana, ji liovėsi rūpintis materialinėmis vertybėmis ir vis labiau niekino vyro pinigų maniją. Kai Maršalas žavėdavosi paveikslo ar stiklo skulptūrėlės grožiu, ji paprasčiausiai tardavo: „Grožis? Kodėl nematai jo čia?” Ir parodydavo į kurią nors iš savo ikebanos puokščių: dailų susisukusios ąžuolo šakos ir šešių kamelijų „Ryto aušra” menuetą arba elegantiškai plaukiančias gumbuotos ir išdidžios penkiaspyglės pušies bonso linijas.

Daugiau Daugiau

KETURIOLIKTAS SKYRIUS

KITĄ VAKARĄ KEROLA PASKAMBINO Ernestui namo ir paprašė skubiai susitikti, nes ją apėmusi panika. Ernestas ilgokai su ja pasišnekėjo, paskyrė konsultaciją kitą rytą, be to, pasisiūlė paskambinti į visą naktį dirbančią vaistinę ir išrašyti jai nerimą slopinančių vaistų.

Sėdėdama laukiamajame Kerola skaitė praeitos konsultacijos užrašus.

Pasakė, kad esu graži, labai graži moteris… Davė namų telefoną, pasiūlė skambinti… Smulkmeniškai domėjosi mano lytiniu gyvenimu… Pasakojo apie save, apie savo žmonos mirtį, pasimatymus, vienišių pasaulį… Po konsultacijos apsikabino – ilgiau nei praeitą kartą… Sakė, kad jam patinka, jog fantazuoju apie seksą su juo, užtruko dešimčia minučių ilgiau… Keista, imdamas iš manęs pinigus jautėsi nepatogiai.

Daugiau Daugiau

TRYLIKTAS SKYRIUS

– TAIGI, TAS PSICHOANALITIKAS turėjo du pacientus, kurie pasirodė besą artimi draugai… Klausaisi? – pasiteiravo Paulas Ernesto, kuris valgomosiomis lazdelėmis uoliai rinko ašakas iš menkės.

Ernestas Sakramente pristatė knygą, ir Paulas atvažiavo su juo susitikti. Jie sėdėjo prie kampinio staliuko kinų bistro; didelio restorano viduryje įrengtoje vitrinoje tupėjo skrudintos antys ir vištos, aplietos karamele. Ernestas vilkėjo savo nuolatinę knygų pristatymų uniformą: sportinį švarkelį su juosta ant krūtinės, po juo – baltą kašmyro megztinį atverčiama apykakle.

-Žinoma, klausausi. Manai, kad tuo pat metu negaliu valgyti ir klausytis? Du artimi draugai lankėsi pas tą patį analitiką ir…

Daugiau Daugiau

DVYLIKTAS SKYRIUS

KETVIRTADIENIO RYTĄ KELIOS minutės prieš devynias Šelis nusivilko savo jojiko švarką ir ėmė nekantriai trypinėti Maršalo Streiderio laukiamajame. Pabaigus reikalus su daktaru Streideriu jo laukė smagi diena. Iš pradžių tenisas su Viliu ir jo vaikais, kurie grįžo namo velykinių atostogų. Dabar Vilio vaikai žaidė taip gerai, kad tai panėšėjo į dvejeto varžybas nei į treniruotę. Paskui pietūs Vilio klube: tie su sviestu ir anyžiais kepti langustai, o gal krabų minkštais kiautais sušis. O tada šeštosios žirgų lenktynės Įlankos pievose. Tingalingas, Vilio ir Arnio žirgas, prieš Santa Klarą. (Tingalingas – mėgstamiausias Šelio pokerio lošimas, kai žaidžiama penkiomis aukštomis ir žemomis kortomis, o šeštąją pabaigoje galima nusipirkti už pustrečio šimto dolerių.)

Daugiau Daugiau

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

KITĄ POPIETĘ, PRIEŠ Kerolainai Leftman atvykstant į antrąją konsultaciją, Ernestas paskubomis užsirašinėjo klinikines pastabas. Diena buvo ilga, tačiau Ernestas nesijautė pavargęs: geros konsultacijos jam suteikdavo jėgų, o šia diena jis buvo patenkintas.

Bent jau keturiais iš savo penkių pacientų. Penktasis, Bredas, kaip visada, savo laiką išnaudojo pasakodamas nuobodžias smulkmenas apie savaitės įvykius. Daugelis tokių pacientų, regis, tiesiog iš prigimties negabūs psichoterapijai. Kai žlugo visi Ernesto bandymai atrasti gilesnius klodus, jis ėmė aiškinti, kad kitokia, galbūt bihevioristinė, psichoterapija labiau padėtų Bredui išsivaduoti iš nuolatinio nerimo ir varginančio neryžtingumo. Tačiau kaskart, kai tik apie tai užsimindavo, Bredas puldavo įrodinėti, kad psichoterapija jam be galo padeda, kad jo nebekankina panikos priepuoliai, kad jis labai brangina darbą su Ernestu.

Daugiau Daugiau