Kas aš esu? (2 skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)
1897 metų kovo 24 diena
Jaučiuosi kiek nejaukiai sėdęs taip rašyti, lyg apnuoginčiau savo sielą, įsakius – o, ne, dėl Dievo meilės! sakykim, patarus – Vokietijos žydui (o gal Austrijos, bet juk tai viena ir tas pats). Kas aš esu? Gal bus daugiau naudos, jei klausiu apie savo aistras, o ne apie gyvenimo faktus. Ką myliu? Neatmenu mylimų veidų. Žinau, kad mėgstu skaniai pavalgyti: vien išgirdus La Tour d’Argent pavadinimą visą kūną nupurto drebulys. Ar tai meilė?
Ko nekenčiu? Norėčiau pasakyti – žydų, bet jei taip nuolankiai paklustu to austro (ar vokiečio) daktaro raginimams, reiškia, kad nesu prieš tuos prakeiktus žydus nusiteikęs.
Apie žydus žinau tik tiek, kiek mane išmokė senelis: jie yra par excellence bedievių tauta, sakydavo. Jie mano, kad gėrį turi patirti šiame, o ne kitame gyvenime. Todėl ir siekia užvaldyti šį pasaulį.