Sapnų pavyzdžių analizė (12 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Sapnų pavyzdžių analizė (12 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Sigmund Freud

(12 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

DVYLIKTA PASKAITA

Sapnų pavyzdžių analizė

Ponios ir ponai! Nenusivilkite, kad ir vėl pateiksiu jums sapnų aiškinimo nuotrupas, – užuot kvietęs aiškintis didelį gražų sapną. Sakysite, kad taip ilgai ruošęsi jau turite tam teisę, be to, pareikšite, kad, sėkmingai paaiškinus tūkstančius sapnų, seniai turėtų būti įmanoma sudaryti rinkinį kuo puikiausių sapnų pavyzdžių, kuriais galėtume pailiustruoti visus mūsų teiginius apie sapno darbą bei jo mintis. Taip, bet pernelyg daug sunkumų trukdo išpildyti šį jūsų norą.

Pirmiausia turiu prisipažinti, kad sapnų aiškinimas niekam nėra pagrindinis užsiėmimas. Kada imame aiškinti sapnus? Kartais, norėdamas kiek pasilavinti psichoanalitiniame darbe, gali be ypatingų tikslų užsiimti draugo sapnais arba pagvildenti savuosius; bet dažniausiai susiduri su neurotiškų, analitiškai gydomų žmonių sapnais. Šie sapnai yra puiki medžiaga ir anaiptol nenusileidžia sveikų žmonių sapnams, bet šiuo atveju gydymo technika verčia pajungti sapnų aiškinimą terapiniams tikslams ir daugybę sapnų užmesti, vos jie pateikia tai, ko reikia gydymui. Kai kurių gydymo kurso metu sapnuotų sapnų apskritai neįmanoma visiškai paaiškinti. Nežinome visos psichinės medžiagos, iš kurios jie randasi, tad suprasti juos įmanoma tik baigus gydymo kursą. Pateikdamas tokius sapnus būčiau priverstas atskleisti ir visas neurozių paslaptis; bet mums tai nepriimtina, nes sapną ėmėmės tirti ruošdamiesi neurozių studijoms.

Gal norėtumėte atsisakyti tokios medžiagos ir mieliau išklausytumėte, kaip aiškinami sveikų žmonių arba jūsų sapnai. Bet šitaip nedera elgtis dėl tų sapnų turinio. Nei savęs, nei kito tavim pasitikinčio žmogaus negalima be atodairos demaskuoti, o kaip tik tai nutiktų nuosekliai aiškinant sapnus, kurie, kaip žinome, susiję su intymiausiais asmenybės dalykais. Bet aiškindami atsižvelgiame ne tik į šį sunkumą gauti reikiamą medžiagą. Kaip žinote, sapnas atrodo keistas net sapnavusiajam, ką bekalbėti apie kitą žmogų, nežinantį sapnavusiojo asmenybės. Literatūroje pateikiama pakankamai daug gerų ir išsamių sapnų analizių; aš pats esu paskelbęs keletą jų kaip sudedamąją ligos istorijos dalį; bene gražiausias pavyzdys yra O. Ranko pateiktas dviejų tarpusavy susijusių jaunos merginos sapnų aiškinimas; sapnai užima du mašinraščio puslapius, o jų aiškinimas – 76. Panorėjus parodyti jums tą darbą man prireiktų viso semestro. Jei imiesi ilgėlesnio ir labiau iškraipyto sapno, tai turi tiek daug aiškinti, pasitelkti tiek daug asociacijų ir prisiminimų, išvaikščioti tiek šalikelių, kad paskaita apie tokį sapną taptų visiškai paini ir nepatenkinama. Tad prašau jūsų pasitenkinti tuo, kas lengviau pasiekiama: pranešimu apie nedidelius neurotiškų asmenų sapnų fragmentus, kurių kiekvienas skyrium mums ką nors paaiškins. Lengviausiai galime pademonstruoti sapno simbolius, paskui tam tikras regresyvaus sapnų vaizdavimo ypatybes. Apie kiekvieną iš aptariamų sapnų pasakysiu, kodėl laikiau jį vertu dėmesio.

1)Sapną sudaro tik du paprasti vaizdai: jo dėdė ruko cigaretę, nors šiandien šeštadienis; moteris glosto jį ir myluoja kaip savo vaiką.

Dėl pirmojo vaizdo sapnavusysis (žydas) sako, kad jo dėdė yra dievotas žmogus, kuris niekada nepadarė ir niekada nepadarytų tokios nuodėmės. Dėl antrojo vaizdo – moters – jam į galvą neateina nieko, tik jo motina. Akivaizdu, kad abu vaizdus arba mintis reikia susieti tarp savęs. Bet kaip? Kadangi jis ryžtingai neigia tokio dėdės veiksmo galimybę, aišku, kad reikia pridurti „jei”. „Jei mano dėdė, šventas žmogus, šeštadienį rūkytų cigaretę, tai ir aš galėčiau leistis motinos myluojamas”. Akivaizdu, kad motinos glamonė yra taip pat neleistina, kaip ir dievoto žydo rūkymas šeštadienį. Prisimenate, sakiau jums, kad sapno darbas panaikina visus sąryšius tarp sapno minčių; šios išlieka tik kaip grubi žaliava, ir sapno aiškinimo užduotis yra atstatyti nuslėptus sąryšius.

2)Paskelbęs spaudoje keletą sapnų tyrimo pavyzdžių tapau savotišku visuomeniniu konsultantu sapnų klausimais ir jau daug metų gaunu įvairiausių žmonių laiškus, kuriuose pateikiami sapnai ir prašoma juos paaiškinti. Žinoma, esu labai dėkingas tiems, kurie prie sapno priduria tiek medžiagos, kad tampa įmanoma jį paaiškinti, ir tiems, kurie sapną papildo savuoju aiškinimu. Pastarajai kategorijai priklauso vieno mediko iš Miuncheno sapnas, atsiųstas 1910 metais. Paėmiau jį, nes jis parodo, koks apskritai nesuvokiamas yra sapnas, kol sapnavusysis nepateikia papildomos informacijos. Man regis, jūs manote, kad idealu būtų aiškinti sapną įstatant simbolines reikšmes, ir mielai atsižadėtumėte asociacijų technikos, todėl noriu sulaikyti jus nuo tokios žalingos klaidos.

1910 metų liepos 13. Paryčiais sapnuoju: važiuoju Tiubingeno gatve žemyn; staiga rudas taksas puola mane vytis ir įsikimba į kulną. Kiek pavažiavęs nulipu nuo dviračio ir atsisėdęs ant laiptelio imu pliekti šunį, kuris tvirtai įsikibęs dantimis (nemalonių jausmų nekelia nei kandimas, nei visa scena). Priešais sėdi dvi pagyvenusios damos, žiūri į mane ir šypsosi. Pabundu ir, kaip nesyk atsitikdavo anksčiau, šituo nubudimo momentu visas sapnas paaiškėja.

Simboliai čia nelabai gelbsti. Bet sapnavusysis priduria: „Šiuo metu įsimylėjau vieną merginą; vis matydavau ją gatvėje, bet nepasitaikė dingsties su ja susipažinti. Maloniausia dingstimi būtų buvęs taksas, nes aš labai myliu gyvūnus, be to, nudžiugau pastebėjęs, kad ir mergina turi šią savybę”. Dar jis priduria, kad ne sykį vikriai įsikišdavęs į besiriejančių šunų kovą, dažnai nustebindamas žiūrovus. Sužinome, kad jam patikusi mergina visada pasirodydavo lydima šito šuns. Bet merginos išreikštajame sapne nėra, liko tik su ja asocijuojamas šuo. Gal pagyvenusios, vyriškiui besišypsančios damos sapne pakeičia merginą? Mediko pasakojimo nepakanka, norint paaiškinti šią detalę. Važiavimas dviračiu sapne tiesiog pakartoja prisimenamą situaciją. Merginą su šunimi jis visada sutikdavo važiuodamas dviračiu.

3) Netekęs brangaus giminaičio, žmogus paprastai dar ilgai sapnuoja ypatingus sapnus, kuriuose keisčiausiai susipina mirties fakto žinojimas ir poreikis prikelti mirusįjį. Kartais šis lyg ir negyvas, bet kartu toliau gyvena, nes nežino, kad yra miręs, o sužinojęs galutinai numirtų; kartais jis pusiau miręs, pusiau gyvas, ir kiekvienai iš šių būsenų būdingi savi požymiai. Šių sapnų negalime pavadinti tiesiog beprasmiškais, nes prisikėlimas iš numirusių nėra labiau nepriimtinas sapne nei, pvz., pasakoje, kur tai tiesiog įprastas įvykis. Visada, kai susidurdavau su tokiais sapnais, paaiškėdavo, kad juos galima protingai paaiškinti ir kad pagarbos vertas noras prikelti mirusįjį juose įgyvendinamas pasitelkus keisčiausias priemones. Pateiksiu jums tokį gana keistą ir beprasmišką sapną, kurio analizė pailiustruos daugelį mūsų teorinių samprotavimų. Tai vyriškio, prieš kelerius metus netekusio tėvo, sapnas:

Tėvas mirė, bet buvo ekshumuotas ir blogai atrodo. Jis toliau gyvena, o sapnuojantysis daro viską, kad anas nieko nepastebėtų. (Paskui sapnas nuklysta prie kitų, atrodytų, tolimų dalykų.)

Tėvas mirė, mes tai žinome. Tai, kad jis buvo ekshumuotas, neatitinka tikrovės, jos nepaiso ir tolesni įvykiai. Bet sapnavusysis priduria: po tėvo laidotuvių grįžus namo jam suskaudo dantį. Su tuo dančiu jis norėjo pasielgti taip, kaip liepia žydų mokymas: jei tave piktina tavo dantis, išrauk jį, – ir nuėjo pas dantistą. Bet šis pasakė: danties nereikia rauti, reikės kiek pakentėti. Įdėsiu šio to, kad jį numarinčiau; ateikite po trijų dienų, tada tai išimsiu.

Sapnavusysis staiga sako, kad šis „išėmimas” ir yra ekshumavimas.

Ar jis teisus? Ne visai, tik šiek tiek, nes juk ne dantis ištraukiamas, iš jo ištraukiama tai, kas mirė. Bet sprendžiant iš kitų pavyzdžių sapno darbe tikrai gali pasitaikyti tokių netikslumų. Šiuo atveju sapnavusysis sutirštino, suliejo į visumą mirusį tėvą ir negyvą, bet išsaugotą dantį. Nenuostabu, kad išreikštajame sapno turinyje atsirado beprasmybių, nes negali viskas, kas sakoma apie dantį, tikti tėvui. Kurgi apskritai yra tertium comparationis* tarp tėvo ir danties, kodėl įvyko toks sutirštinimas?

————————

*Trečiasis palyginime (lot.). – Vert.

————————

Matyt, jis tikrai įvyko, nes sapnavusysis sakosi žinąs, kad susapnavus iškritusį dantį numirs kas nors iš šeimos narių.

Žinome, kad šis populiarus aiškinimas neteisingas arba teisingas tik kaip pokštas. Juolab nustebsime, kai šitaip pradėtą temą aptiksime kituose sapno fragmentuose.

Sapnavusysis neraginamas pradeda pasakoti apie tėvo ligą ir mirtį, taip pat apie santykius su juo. Tėvas ilgai sirgęs, jo priežiūrai ir gydymui jis, sūnus, išleidęs galybę pinigų. Bet jis nieko negailėjęs, niekada nepraradęs kantrybės, niekada netroškęs, kad tai greičiau baigtųsi. Jis gyrėsi grynai žydiška pagarba tėvui, tuo, kad griežtai laikėsi žydų įstatymų. Bet ar nekrinta į akis šių teiginių prieštaravimas sapną lydinčioms mintims? Jis sutapatino dantį ir tėvą. Su dančiu jis norėjo elgtis pagal žydų įstatymą, kurio nuosprendis – išrauti jį, teikiantį tiek skausmo ir nemalonumų. Ir su tėvu jis norėjo elgtis taip, kaip liepia įstatymas, kuris šiuo atveju įsako nepaisyti išlaidų ir rūpesčių, priimti visus sunkumus, ir neleidžia, kad kiltų nors menkiausias priešiškumas skausmą teikiančiam objektui. Ar minėtasis sutapatinimas nebūtų kur kas labiau įtikimas, jei jo jausmai sergančiam tėvui būtų panašūs į tuos, kuriuos jis jautė nesveikam dančiui, t. y. jei jis būtų norėjęs, kad mirtis kuo greičiau padarytų galą nereikalingai, varginamai, brangiai kainuojančiai tėvo egzistencijai?

Neabejoju, kad kaip tik tokia buvo jo nuostata tėvo atžvilgiu šiam ilgai ir nuobodžiai sergant, kad pagyrūniškai tvirtindamas apie dievobaimingą pagarbą jis tenorėjo nukreipti dėmesį nuo šių prisiminimų. Tokiomis aplinkybėmis paprastai trokštama gimdytojo mirties, o šis noras dangstomas tariama užuojauta: jam būtų lengviau. Atkreipkite dėmesį į tai, kad net slaptosiose sapno mintyse peržengėme kažkokią ribą. Aišku, kad dalis tų minčių buvo nesąmoningos tik laikinai, t. y. tada, kai formavosi sapnas, bet priešiški jausmai tėvui galėjo būti nesąmoningi labai ilgą laiką, jie galėjo atsirasti dar vaikystėje ir nedrąsiai, maskuodamiesi, prasprūsti į sąmonę užsitęsus tėvo ligai. Tai juolab teisinga kalbant apie kitas slaptąsias sapno mintis, neabejotinai prisidėjusias prie sapno turinio. Juk sapne nėra jokios užuominos apie priešiškus jausmus tėvui. Bet patyrinėję priešiškumo tėvui priežastis vaikystėje prisimename, kad tėvo pradedama baimintis, nes jis nuo mažens draudžia berniuko seksualinę veiklą, paprastai dėl socialinių motyvų kartoja tai ir šiam sulaukus lytinės brandos. Toks santykis su tėvu būdingas ir aptariamuoju atveju; sapnavusysis jautė tėvui ne tik meilę, bet ir pagarbą, ir baimę, kurią sukėlė ankstyvi seksualiniai bauginimai.

Kitus išreikštojo sapno turinio elementus turime aiškinti onanizmo kompleksu. „Jis blogai atrodo” yra tarsi užuomina į gydytojo teiginį, kad jis negražiai atrodys, išrovus šitą dantį; bet šis elementas susijęs ir su bloga išvaizda, kuri, to jaunuolis labiausiai baiminasi, gali išduoti jo pernelyg aktyvią seksualinę veiklą lytinio brendimo metais. Išreikštajame sapno turinyje sapnavusysis su palengvėjimu blogą išvaizdą priskyrė tėvui, – tai jums jau žinoma sapno darbo inversija. „Jis toliau gyvena” siejasi tiek su noru prikelti iš numirusių, tiek su dantisto pažadu išsaugoti dantį. Bet itin sąmojingas yra teiginys „sapnavusysis daro viską, kad jis (tėvas) nieko nepastebėtų”; nepastebėtų, kad jis miręs, – šitaip papildyti esame viliojami. Bet ir vėl vienintelį protingą papildymą pateikia onanizmo kompleksas, kadangi savaime suprantama tai, jog jaunuolis daro viską, kad nuslėptų nuo tėvo seksualinį gyvenimą. Galiausiai prisiminkite, kad vadinamuosius dantų rovimo sapnus visada turėdavome aiškinti onanizmu ir bausmės už jį baime.

Dabar matote, kad šis nesuprantamas sapnas atsirado atlikus keistą ir klaidinamą sutirštinimą, nutylėjus svarbiausias iš slaptųjų sapno minčių ir sukūrus daugiareikšmius pakaitalus giliausioms ir laiko atžvilgiu labiausiai nutolusioms iš jų.

4) Jau nesyk bandėme imtis tų blaivių ir banalių sapnų, kuriuose nėra nieko beprasmiško ar keisto, bet kurie verste verčia paklausti: kurių galų sapnuojami tokie niekai? Noriu pateikti naują tokio pobūdžio pavyzdį, – tris tarp savęs susijusius, tą pačią naktį susapnuotus jaunos damos sapnus.

  1. a) Eidama per salę savo namuose, ji prasikerta galvą į žemai kabantį sietyną.

Jokių prisiminimų, jokio tikro įvykio. Jos asociacijos krypsta visai kita linkme. „Žinote, man labai slenka plaukai. „Vaikeli, -vakar pasakė mama, – jei toliau taip bus, tavo galva taps panaši į sėdynę [Popo].” Vadinasi, čia galva pakeičia kitą kūno galą. Sietyną ir patys galime simboliškai suprasti; visi daiktai, kurie gali ilgėti, yra vyriško organo simboliai. Tad čia kalbama apie kraujoplūdį apatinėje kūno dalyje, kurį sukelia susidūrimas su vyrišku organu. Tai galėtų turėti keletą reikšmių; jos asociacijos rodo, kad šiuo atveju tikėta, jog menstruacinis kraujavimas atsiranda dėl lytinio santykiavimo su vyru, – tai dalis seksualinės teorijos, turinčios daug sekėjų tarp nesubrendusių mergaičių.

b)Ji mato vynuogyne gilią duobę ir žino, kad ši atsirado išrovus medį. Kartu ji prasitaria, kad jai trūksta to medžio. Tuo ji nori pasakyti, kad sapne medžio nematė, bet ta pati frazė išreiškia kitą mintį, kuri visiškai patvirtina simbolinį aiškinimą. Sapnas susijęs su kita infantilios seksualinės teorijos dalimi, tikėjimu, kad pradžioje mergaitės turėjusios tokius pačius lyties organus kaip ir berniukai, o dabartinį pavidalą jie įgavę dėl kastracijos (medžio išrovimas).

c)Ji stovi priešais savo rašomojo stalo stalčių, kuriame viskas taip pažįstama, kad ji tuoj pat suprastų, jei kas nors jame būtų rausęsis. Rašomojo stalo stalčius, kaip bet koks stalčius ar skrynia, dėžė, reiškia moteriškas genitalijas. Ji žino, kad seksualinio santykiavimo (jai atrodo, kad ir prisilietimo) žymės matosi ant genitalijų, ir seniai bijo būti demaskuota. Manau, kad visuose trijuose sapnuose reikia pabrėžti pažinimą. Ji atsimena vaikiškus seksualinius tyrinėjimus, kurių rezultatais kadaise labai didžiavosi.

5) Vėl truputis simbolikos. Bet šįsyk privalau iš anksto trumpai nupasakoti psichines aplinkybes. Vyriškis, praleidęs meilės naktį su moterimi, apibūdina savo partnerę kaip vieną iš tų motiniškų natūrų, kurioms santykiaujant su vyru kyla nenumaldomas noras turėti kūdikį. Bet šio susitikimo aplinkybės verčia imtis atsargumo priemonių, neleidžiančių išsiliejusiai apvaisinančiai spermai patekti į moters įsčias. Pabudusi po šios nakties, moteris pasakoja tokį sapną:

Gatvėje ją vejasi karininkas su raudona berete. Ji bėga nuo jo, užbėga laipteliais aukštyn, o jis vis iš paskos. Dusdama ji pasiekia savo butą ir užtrenkia duris už nugaros. Jis lieka lauke, ir pro akutę mato jį sėdintį ant suolo ir verkiantį.

Tikriausiai atpažinote, kad karininko su raudona berete persekiojimu ir jos kopimu dūstant vaizduojamas lytinis aktas. Tai, kad sapnavusioji užsidaro nuo persekiotojo, yra dažnai sapnuose pasitaikančios inversijos pavyzdys, nes juk iš tikrųjų vyras atsisakė užbaigti lytinį aktą. Partneriui ji priskyrė ir savo liūdesį: tai jis sapne verkia; kartu tai spermos išsiliejimo užuomina.

Jūs, be abejo, girdėjote, esą psichoanalizė teigianti, kad visi sapnai turi seksualinę reikšmę. Dabar patys galite spręsti, koks nekorektiškas yra šis priekaištas. Susipažinote su sapnais, reiškiančiais norus, susijusius su paprasčiausių poreikių – alkio, troškulio, laisvės ilgesio – patenkinimu; susipažinote su sapnais, reiškiančiais patogumą ir nekantravimą, taip pat grynai egoistiškais sapnais. Bet, šiaip ar taip, kaip psichoanalitinio tyrimo rezultatą turite įsidėmėti tą faktą, kad stipriai iškraipyti sapnai dažniausiai reiškia seksualinius norus (nors ne vien juos).

6) Turiu ypatingą motyvą pateikti kuo daugiau pavyzdžių, kaip sapne panaudojami simboliai. Per mūsų pirmąjį susitikimą skundžiausi, kad sunku dėstant psichoanalizę pademonstruoti jos teiginius ir įtikinti jų teisingumu, ir dabar jūs, be abejo, su manimi sutinkate. Bet atskiri psichoanalizės teiginiai taip glaudžiai tarp savęs susiję, kad įsitikinę vienu jų, nesunkiai patikime didesne visumos dalimi. Apie psichoanalizę galima pasakyti, kad tą, kuris ištiesė jai mažąjį pirštą, ji jau pastvėrė už rankos. Supratęs riktų aiškinimą negali nepatikėti visais kitais jos teiginiais. Kitas taip pat prieinamas dalykas yra sapnų simbolika. Pateiksiu jums jau paskelbtą sapną paprastos moters, kurios vyras policininkas ir kuri, akivaizdu, niekad nieko negirdėjo apie sapnų simboliką ir psichoanalizę. Spręskite patys, ar galima pavadinti savavališku ar pritemptu to sapno aiškinimą remiantis seksualiniais simboliais.

„…Paskui kažkas įsilaužė į butą, o ji išsigandusi pašaukė policininką. Bet šis su dviem valkatom draugiškai patraukė į bažnyčią, į kurią vedė keli laipteliai. Už bažnyčios buvo kalnas, o ant jo – tankus miškas. Policininkas buvo su šalmu, apvalia apykakle ir paltu. Jo barzda buvo vešli, ruda. Abudu valkatos, taikiai ėję su policininku, ryšėjo ant juosmens maišus primenančias prikyštes. Nuo bažnyčios į kalną vedė kelias. Abipus augo žolės ir krūmokšniai, kurie vis tankėja, kalno viršūnėje virsdami tikru mišku”.

Nesunkiai pažįstate panaudotus simbolius. Vyro genitalijos pavaizduotos trimis asmenimis, moters – peizažu su koplyčia, kalnu ir mišku. Vėl matome laiptelius kaip seksualinio akto simbolį. Tai, kas sapne vadinama kalnu, taip pat vadinama ir anatomijoje, būtent Mons Veneris, Veneros kauburiu.

7) Dar vienas sapnas, kurį galime paaiškinti naudodamiesi simboliais; jis ypatingas ir įtikimas, nes visus simbolius išvertė sapnavusysis, nieko negirdėjęs apie sapnų aiškinimą. Tokia elgsena tikrai neįprasta, ir nežinome, kas ją sąlygojo.

,,Jis vaikštinėja su savo tėvu, matyt, po Praterį*, nes matosi rotonda, priešais ją mažėlesnis priestatas, o prie šio pritvirtintas oro balionas, kuris atrodo nepakankamai pripūstas. Tėvas klausia jo, kam visa tai; jis nustemba, bet paaiškina. Paskui jie ateina į kiemą, kuriame paklotas didžiulis lakštas skardos. Tėvas nori atsiplėšti sau didelį gabalą, bet pirma apsidairo, ar niekas nepastebės. Jis sako tėvui, kad tereikia tik pasakyti prižiūrėtojui, o tada jau galima imti kiek reikia. Iš šito kiemo laiptai veda žemyn į šachtą, kurios sienos minkštai išmuštos, – tarsi odinis krėslas. Šios šachtos gale yra ilgoka platforma, toliau prasideda nauja šachta…”

———————–

*Parkas Vienoje. – Vert.

———————–

Sapnavusysis aiškina: rotonda – tai mano genitalijos, oro balionas priešais ją – mano penis, kurio glebumu esu nepatenkintas. Galima išversti detaliau: rotonda yra užpakalis, kurį vaikas nuolat priskiria prie genitalijų, mažėlesnis priestatas – kapšelis. Sapne tėvas jo klausia, ką visa tai reiškia, t. y. klausia apie genitalijų paskirtį ir funkciją. Natūralu būtų pakeisti aplinkybes taip, kad klaustų ne tėvas, o jis pats. Kadangi šia tema jis niekada nėra tėvo klausinėjęs, tai sapno mintį tenka laikyti noro pasireiškimu arba sąlygos teiginiu: „Jeigu būčiau paprašęs tėvo paaiškinti seksualinius dalykus…” Šios minties tęsinį netrukus aptarsime.

Nereikia iš karto simboliškai aiškinti skarda iškloto kiemo, jis susijęs su patalpa tėvo parduotuvėje. Takto sumetimais medžiagą, kuria prekiauja tėvas, pakeičiau „skarda”, daugiau sapno turinyje nieko nekeisdamas. Sapnavusysis įsijungė į tėvo verslą ir labai pasipiktino tomis nekorektiškomis intrigomis, kuriomis dažniausiai buvo grindžiamas pelnas. Todėl ankstesnės sapno minties tęsinys galėtų skambėti taip: „(Jei būčiau jo paklausęs), jis būtų mane apgavęs kaip apgaudinėja savo klientus”. Skardos plėšimas vaizduoja nesąžiningumą versle, bet sapnavusysis pateikia ir antrąjį šio elemento aiškinimą: jis reiškiąs onanizmą. Mums tai seniai žinoma, antra vertus, puikiai dera su tuo, kad onanizmo paslaptis išreiškiama jos priešingybe (tai galima daryti atvirai). Visus lūkesčius patenkina ir tai, kad onanistinė veikla kaip ir klausinėjimas pirmoje sapno scenoje priskiriami tėvui. Remdamasis tuo, kad šachtos sienos minkštai išmuštos, jis aiškina, kad tai vagina. Savavališkai pridursiu, kad nusileidimu žemyn kaip ir lipimu aukštyn paprastai vaizduojamas lytinis aktas vaginoje.

Tai, kad pirma šachta baigiasi ilgoka platforma, už kurios prasideda nauja šachta, jis aiškina biografijos faktais. Ilgą laiką gyvenęs lytinį gyvenimą, dėl tam tikrų sunkumų jis atsisakė lytinių santykių, o dabar tikisi, kad baigęs gydymo kursą vėl galės juos atnaujinti.

8) Pateiksiu du sapnus, sapnuotus užsieniečio, itin linkusio į poligamiją; jie įrodo, kad sapnuojančiojo Ego, net ir neatsispindėdamas išreikštajame sapno turinyje, reiškiasi kiekviename sapne. Lagaminai sapnuose simbolizuoja moteris.

  1. a) Jis išvyksta, į stotį ekipažu gabenamas jo bagažas, daug vienas ant kito sukrautų lagaminų, tarp jų du dideli „pavyzdiniai” lagaminai. Jis kažkam sako guosdamas: juk šitie važiuoja tik iki stoties.

Jis visada keliauja su dideliu bagažu, be to, per gydymo kursą pateikė daugybę istorijų apie moteris. Du juodi lagaminai atitinka dvi juodbruves moteris, kurioms dabar jo gyvenime skiriamas pagrindinis vaidmuo. Viena iš jų norėjo atvažiuoti paskui jį į Vieną; mano patartas jis telegrafu atšaukė šią kelionę.

  1. b) Scena muitinėje. Vienas bendrakeleivis atidaro savo lagaminų ir sako, abejingai rūkydamas cigaretę: „Čia nieko nėra”. Muitininkas, regis, patiki, bet pagraibo lagamine dar kartą ir suranda kažką itin draudžiamo. Tada keleivis nusivylęs sako: „Nieko nepadarysi”. Jis yra keleivis, o aš -muitininkas. Šiaip visada labai atvirai viską prisipažindamas, jis sumanė nuslėpti nuo manęs savo naują ryšį su dama, nes teisingai spėjo, kad galiu ją pažinoti. Nemalonią demaskavimo situaciją jis priskyrė kitam asmeniui, tad šiame sapne tarsi ir nepasirodo.

9)Pateiksiu pavyzdį tokio simbolio, kurio dar neminėjau.

Jis sutinka savo seserį, lydimą dviejų draugių, kurios irgi seserys. Jis ištiesia ranką abiem, bet savo seseriai ne.

Jokių asociacijų su tikrais įvykiais. Bet jo mintys nukrypsta į tuos laikus, kai jis apmąstė savo atradimą: mergaičių krūtys išsivysto labai vėlai. Vadinasi, abi seserys yra krūtys, jis mielai paliestų jas ranka, jei tik tai nebūtų jo sesers krūtys.

10)Mirties simbolikos pavyzdys sapne: Jis eina labai aukštu, stačiu metaliniu tiltu su dviem asmenimis, kurių vardus žino, bet pamiršta nubusdamas. Staiga abu palydovai išnyksta, ir jis mato vyrą su kepure ir drobiniais drabužiais, primenantį šmėklą. Jis klausia, ar šis ne telegrafo pasiuntinys… Ne. Ar jis vežikas? Ne. Tada eina toliau, patiria sapne baisų siaubą, o nubudęs pratęsia sapną fantazija, kad geležinis tiltas staiga griūva, o jis krinta į prarają.

Paprastai artimiausi yra tie asmenys, apie kuriuos pabrėžtinai sakoma, kad jie nepažįstami, kad jų vardai pamiršti. Sapnavusysis turi brolį ir seserį; jei jis trokštų jų mirties, tai būtų visai teisinga, kad jį dėl to apimtų mirties baimė. Apie telegrafo pasiuntinį jis sako, kad tokie žmonės visada atneša blogas naujienas. Iš uniformos tai galėjęs būti ir žibintininkas, kuris užgesina žibintus – kaip mirties genijus gesina gyvenimo fakelą. Vežėjas jam asocijuojasi su Uhlando eilėraščiu apie karaliaus Karlo kelionę jūra ir primena pavojingą jo paties ir dviejų bičiulių kelionę jūra, kurioje jam teko eilėraštyje minimo karaliaus vaidmuo. Geležinis tiltas primena neseną nelaimingą atsitikimą ir kvailą posakį: „Gyvenimas – tai grandininis tiltas”.

11)Kitas mirties vaizdavimo pavyzdys – štai toks sapnas: Nepažįstamas vyriškis įteiktajam vizitinę kortelę juodais rėmeliais.

12)Tolesnis sapnas, kurį, beje, sąlygojo ir neurozinė būsena, sudomins jus dėl kelių priežasčių.

Jis važiuoja traukiniu. Traukinys sustoja atvirame lauke, jis mano, kad gresia avarija; reikia sugalvoti, kaip išsigelbėti ir pasprukti; jis eina per traukinio kupė ir žudo visus, ką sutinka: konduktorių, mašinistą ir t. t.

Tai asocijuojasi su vieno draugo pasakojimu. Kažkokiame Italijos geležinkelio ruože kupė buvo vežamas pamišėlis, ir neapsižiūrėję į tą kupė įleido kitą keleivį. Pamišėlis nužudė bendrakeleivį. Vadinasi, jis susitapatina su tuo pamišėliu ir savo teisę tam grindžia įkyria, kartkartėmis jį kamuojančia idėja: jis turįs „pašalinti visus bendrininkus”. Bet paskui jis atranda ir geresnę motyvaciją, tapusią sapno dingstimi. Vakar teatre jis vėl pamatė merginą, kurią norėjo vesti, bet paliko, nes ši suteikė jam dingstį pavyduliauti. Jo pavydas būna toks intensyvus, kad vesdamas ją jis būtų tikras pamišėlis. Tai reiškia: jis laiko ją tokia nepatikima, kad turėtų iš pavydo nužudyti visus sutiktus žmones. Jau žinome, kad ėjimas per kambarius, šiuo atveju per kupė, yra santuokinio gyvenimo [Verheiratetsein] (vienpatystės [Einehe] priešingybės) simbolis.

Apie traukinio sustabdymą atvirame lauke ir avarijos baimę jis pasakoja: kai vieną sykį buvo taip sustabdytas nepasiekęs stoties traukinys, jauna kartu keliavusi dama paaiškino, kad, matyt, gresia susidūrimas, ir tikslingiausia būtų sprukti [die Beine hoch zu heben – pakelti kojas aukštyn]. Bet šis „kojas aukštyn” [die Beine hoch] vaidino tam tikrą vaidmenį per pasivaikščiojimus ir išvykas į gamtą su ana mergina pirmosiomis laimingos meilės dienomis. Dar vienas argumentas, kad dabar ją vesdamas jis turėtų būti pamišėlis. Žinodamas visas aplinkybes galėjau guldyti galvą, kad jo noras būti tokiu pamišėliu dar nebuvo išblėsęs.

Komentarai išjungti.