Pagal
Autorius: Sigmund Freud

Fiksacija į traumą. Nesąmoningumo sritis (18 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Fiksacija į traumą. Nesąmoningumo sritis (18 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

AŠTUONIOLIKTA PASKAITA

Fiksacija į traumą. Nesąmoningumo sritis

Ponios ir ponai! Paskutinį kartą sakiau, kad savo darbą ketiname tęsti, nepaisydami kylančių abejonių, atsižvelgdami į mūsų atradimus. Kol kas apskritai nepaminėjome dviejų įdomiausių išvadų, išplaukiančių iš mūsų aptartų pavyzdžių analizės.

Pirma: susidaro įspūdis, jog abi pacientės fiksuojasi į tam tikrą praeities fragmentą, neįstengia nuo jo išsivaduoti, ir kaip tik todėl joms svetima ir dabartis, ir ateitis. Liga tapo jų prieglobsčiu – taip anksčiau žmonės pasitraukdavo į vienuolynus, ten kęsdami sunkius likimo smūgius. Mūsų pirmąją pacientę tokia žiauri lemtis ištiko dėl faktiškai iširusios santuokos. Savo simptomais moteris tarsi toliau palaiko ryšį su vyru: išmokome suprasti jį užstojančius ir aukštinančius, jam atleidžiančius, jo netektį apraudančius balsus. Nors ji jauna ir kitų vyrų geidžiama, bet griebėsi visų įmanomų realių ir įsivaizduojamų (magiškų) atsargumo priemonių, kad liktų jam ištikima. Ji vengia pašalinių žmonių, nesirūpina savo išore, taip pat neįstengia greitai pakilti iš krėslo, kuriame sėdėjo, negali nieko dovanoti motyvuodama tuo, kad niekas negali turėti jokio iš jos gauto daikto.

Daugiau Daugiau
Simptomų prasmė (17 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Simptomų prasmė (17 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

SEPTYNIOLIKTA PASKAITA

Simptomų prasmė

Ponios ir ponai! Praeitą paskaitą minėjau, kad klinikinei psichiatrijai nėra labai svarbu, kaip pasireiškia atskiras simptomas ir koks jo turinys, kad psichoanalizė, priešingai, atsižvelgė kaip tik į tai ir pirmiausia nustatė, jog simptomas yra prasmingas ir siejasi su ligonio išgyvenimais. Pirmiausia neurozinių simptomų prasmę aptiko J. Breueris, tyrinėjęs vieną nuo tol išgarsėjusį isterijos atvejį ir sėkmingai pagydęs pacientę (1880-1882). Tiesa, nepriklausomai nuo jo simptomų prasmingumą patvirtino P. Janet’as; literatūrinis prioritetas irgi priklauso šiam prancūzų tyrinėtojui, nes Breueris savo stebėjimus paskelbė praėjus daugiau nei dešimtmečiui (1893-1895), bendradarbiaudamas su manimi. Beje, mums visai neturėtų rūpėti, kas padarė šį atradimą, nes patys žinote, kad kiekvienas atradimas padaromas daugiau nei vieną kartą ir nė vienas iš jų nepadaromas iš karto; maža to, sėkmė nebūtinai susijusi su nuopelnais. Juk Amerika nepavadinta Kolumbo vardu. Didysis psichiatras Leuret’as dar anksčiau už Breuerį ar Janet’ą pareiškė, kad psichikos ligonių kliedesius tektų laikyti prasmingais, jei tik įstengtume juos išversti. Prisipažįstu, ilgą laiką buvau linkęs itin vertinti P. Janet’o nuopelnus aiškinant neurozinius simptomus, kuriais, pasak jo, pasireiškia ligonį užvaldžiusios idées inconscientes*. Bet ilgainiui Janet’as tapo labai santūrus, kalbėdavo taip, tarsi prisipažintų, kad „nesąmoningos idėjos” tebuvo vaizdingas posakis, pagalbinė priemonė, une façon de parler**; esą, jis neturėjęs omeny nieko realaus. Nuo to laiko aš nesuprantu Janet’o samprotavimų, bet manau, kad jis visai be reikalo atsižadėjo daugelio savo nuopelnų.

Daugiau Daugiau
Psichoanalizė ir psichiatrija (16 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Psichoanalizė ir psichiatrija (16 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

ŠEŠIOLIKTA PASKAITA

Psichoanalizė ir psichiatrija

Ponios ir ponai! Džiaugiuosi, po metų vėl jus matydamas ir galėdamas pratęsti mūsų pokalbius. Pernai išdėsčiau psichoanalitinę riktų ir sapnų sampratą; šiemet norėčiau supažindinti jus, kaip psichoanalizė aiškina neurozinius reiškinius, turinčius daug bendro ir su riktais, ir su sapnais, kuo netrukus patys įsitikinsite. Bet įspėju iš anksto, kad, deja, šiemet jūsų ir mano santykis bus kitoks nei pernai. Tada man rūpėjo nė žingsnio nežengti nesuderinus savo teiginių su jūsų samprotavimais; aš dažnai diskutuodavau su jumis, atsižvelgdavau į jūsų prieštaravimus, tiesą sakant, laikiau jus ir jūsų „sveiką protą” aukščiausia instancija. Toliau taip tęstis negali dėl paprastos priežasties. Riktai ir sapnai kaip fenomenai nebuvo jums svetimi; galima sakyti, kad jūsų patirtis prilygo arba nesunkiai galėjo prilygti maniškei. Bet neurozinių reiškinių sritis jums visiškai nepažįstama; patys nebūdami gydytojai, galite remtis vien mano pateikiamomis žiniomis, o ko verti net ir puikiausi samprotavimai, jei neišmanai aptariamos medžiagos?

Daugiau Daugiau
Abejonės ir kritika (15 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Abejonės ir kritika (15 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

PENKIOLIKTA PASKAITA

Abejonės ir kritika

Ponios ir ponai! Negalime atsisveikinti su sapnais neaptarę tų dažniausiai pasitaikančių abejonių ir svyravimų, kuriuos sukelia mūsų naujosios pažiūros. Atidžiausi iš jūsų tikriausiai jau ir patys sukaupė nemažai tokios medžiagos.

Tikriausiai jums susidarė įspūdis, kad net ir stropiai laikantis technikos sapnų aiškinimo rezultatai būna tokie neapibrėžti, jog išreikštojo sapno neįmanoma tiksliai pakeisti slaptosiomis sapno mintimis. Šį įspūdį jūs grindžiate tuo, kad, pirma, niekada nežinai, ar tam tikrą sapno elementą reikia suvokti tiesiogine prasme ar kaip simbolį, nes daiktai, kuriuos naudojame kaip simbolius, dėl to anaiptol nenustoja buvę savimi. Bet jei nėra jokio objektyvaus pagrindo, padedančio išspręsti šią problemą, tai sapno aiškinimas priklauso nuo aiškintojo savivalės. Negana to, kadangi sapno darbas sutapatina priešingybes, kaskart atsiranda ir šis neapibrėžtumas: ar tam tikrą sapno elementą reikia sieti su pozityvia ar negatyvia jo reikšme, suvokti tiesiogine ar priešinga prasme. Tai dar viena galimybė pasireikšti aiškintojo savivalei. Trečia, dėl taip dažnai sapne pasitaikančių inversijų aiškintojas irgi gali bet kurioje sapno vietoje padaryti inversiją. Galiausiai prisiminsite mano žodžius, kad retai gali būti tikras, jog atrastasis sapno aiškinimas yra vienintelis galimas. Visada gresia pavojus nepastebėti kito visiškai priimtino sapno aiškinimo. Tad nuspręsite: tokiomis aplinkybėmis aiškintojo savivalei paliekama tiek erdvės, kad ne-panašu, jog galėtume tikėtis objektyviai tikslių rezultatų. Antra vertus, galite tarti, kad sapnas čia niekuo dėtas, kad jo aiškinimo trūkumai sąlygojami mūsų klaidingų pažiūrų ir prielaidų.

Daugiau Daugiau
Norų patenkinimas (14 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Norų patenkinimas (14 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

KETURIOLIKTA PASKAITA

Norų patenkinimas

Ponios ir ponai! Ar nevertėtų dar kartą apžvelgti mūsų nueitą kelią? Prisiminti, kaip naudodami savo techniką susidūrėme su sapno iškraipymu, kaip sumanėme jį apeiti ir svarbiausias žinias apie sapno esmę gavome iš infantilių sapnų. Prisiminti, kaip paskui pasitelkę šio tyrimo rezultatus ėmėme tirti sapno iškraipymą ir, tikiuosi, pamažu jį įveikėme. Bet dabar turime prisipažinti, kad tai, ką gavome pirmuoju ir antruoju būdu, ne visai sutampa. Mūsų užduotis – palyginti abu rezultatus ir suderinti juos tarp savęs.

Abiem atvejais padarėme išvadą, kad sapno darbo esmė -minčių pavertimas haliucinaciniu išgyvenimu. Nelabai aišku, kaip tai įvyksta, bet čia ši bendrosios psichologijos problema neturėtų mums rūpėti. Iš vaikų sapnų sužinojome, kad sapno darbas siekia pašalinti miegą trikdantį psichinį dirginimą patenkindamas norą. Nieko panašaus negalėjome pasakyti apie iškraipytus sapnus, kol neišmokome jų aiškinti. Bet nuo pat pradžių tikėjomės, kad iškraipytus sapnus įstengsime traktuoti tuo pačiu požiūriu, kaip ir infantilius. Pirmiausia šis lūkestis išsipildė nustačius, kad, tiesą sakant, visi sapnai yra vaikų sapnai, visi jie dirba su infantilia medžiaga, vaikiškomis emocijomis ir vaikiškais mechanizmais. Laikydami sapno iškraipymą įveiktu, dabar turime ištirti, ar ir iškraipytiems sapnams galime priskirti norų patenkinimo funkciją.

Daugiau Daugiau
Archajiški sapno bruožai ir jo … (13 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Archajiški sapno bruožai ir jo … (13 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

TRYLIKTA PASKAITA

Archajiški sapno bruožai ir jo infantilumas

Ponios ir ponai! Leiskite ir vėl priminti mūsų gautąją išvadą, teigiančią, kad sapno cenzūros veikiamas sapno darbas slaptosioms sapno mintims suteikia kitą raiškos formą. Slaptosios mintys yra ne kas kita, kaip mums žinomos sąmoningos mūsų mintys būdraujant; naujasis jų raiškos būdas sapne mums nesuprantamas dėl įvairių jo ypatybių. Sakėme, kad juo grįžtama prie seniai įveiktų mūsų intelektualinės raidos būsenų, – prie vaizdų kalbos, simbolinio santykio, galbūt tokių santykių, kurie egzistavo prieš atsirandant mūsų mąstymo kalbai. Todėl sapno darbo raiškos būdą pavadinome archaišku arba regresyviu.

Vadinasi, galite padaryti išvadą, kad giliau pastudijavę sapno darbą įstengsime gauti vertingų žinių apie nelabai aiškias mūsų intelektualinės raidos ištakas. Tikiuosi, kad taip ir bus, bet iki šiol dar niekas nesiėmė šio darbo. Priešistoriniai laikai, į kuriuos sugrąžina sapno darbas, yra dvejopo pobūdžio: pirma, tai individuali priešistorė, vaikystė; antra vertus, kadangi kiekvienas individas vaikystėje glaustai pakartoja visą žmonių rūšies raidą, tai ir ši – filogenetinė – priešistorė. Nemanau, kad neįmanoma būtų atskirti, kurie iš slaptųjų psichikos procesų kilę iš individualios, kurie – iš filogenetinės priešistorės. Pvz., man regis, filogenetiniu paveldu teisėtai galime laikyti simbolinį santykį, kurio pavienis žmogus niekada nesimoko.

Daugiau Daugiau
Sapnų pavyzdžių analizė (12 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Sapnų pavyzdžių analizė (12 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

DVYLIKTA PASKAITA

Sapnų pavyzdžių analizė

Ponios ir ponai! Nenusivilkite, kad ir vėl pateiksiu jums sapnų aiškinimo nuotrupas, – užuot kvietęs aiškintis didelį gražų sapną. Sakysite, kad taip ilgai ruošęsi jau turite tam teisę, be to, pareikšite, kad, sėkmingai paaiškinus tūkstančius sapnų, seniai turėtų būti įmanoma sudaryti rinkinį kuo puikiausių sapnų pavyzdžių, kuriais galėtume pailiustruoti visus mūsų teiginius apie sapno darbą bei jo mintis. Taip, bet pernelyg daug sunkumų trukdo išpildyti šį jūsų norą.

Pirmiausia turiu prisipažinti, kad sapnų aiškinimas niekam nėra pagrindinis užsiėmimas. Kada imame aiškinti sapnus? Kartais, norėdamas kiek pasilavinti psichoanalitiniame darbe, gali be ypatingų tikslų užsiimti draugo sapnais arba pagvildenti savuosius; bet dažniausiai susiduri su neurotiškų, analitiškai gydomų žmonių sapnais. Šie sapnai yra puiki medžiaga ir anaiptol nenusileidžia sveikų žmonių sapnams, bet šiuo atveju gydymo technika verčia pajungti sapnų aiškinimą terapiniams tikslams ir daugybę sapnų užmesti, vos jie pateikia tai, ko reikia gydymui. Kai kurių gydymo kurso metu sapnuotų sapnų apskritai neįmanoma visiškai paaiškinti. Nežinome visos psichinės medžiagos, iš kurios jie randasi, tad suprasti juos įmanoma tik baigus gydymo kursą. Pateikdamas tokius sapnus būčiau priverstas atskleisti ir visas neurozių paslaptis; bet mums tai nepriimtina, nes sapną ėmėmės tirti ruošdamiesi neurozių studijoms.

Daugiau Daugiau
Sapno darbas (11 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Sapno darbas (11 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

VIENUOLIKTA PASKAITA

Sapno darbas

Ponios ir ponai! Jeigu suvokėte sapno cenzūros ir simbolinio vaizdavimo esmę, tai nors ir ne visai įveikę sapno iškraipymą visgi jau įstengiate suprasti daugumą sapnų. Tam galite pasitelkti abi viena kitą papildančias technikas: skatinti, kad sapnavusiajam kiltų asociacijos, vedančios nuo pakaitalo prie tikrojo sapno turinio, ir, antra vertus, galite pakeisti simbolius jų reikšmėmis remdamiesi savo žiniomis. Vėliau aptarsime visas pakeliui kylančias abejones.

Dabar vėl galime imtis to darbo, kurį bandėme atlikti nepakankamai jam pasiruošę, kai tyrėme sapno elemento ir jo tikrojo turinio santykį bei nustatėme keturis pagrindinius tokio santykio tipus: sapno elementas gali būti tikrojo turinio visumos dalis; priartėjimas prie jo, užuomina į jį; tikrojo turinio simbolis; plastinis žodžio vaizdavimas. To paties darbo dabar imsimės didesniu mastu, lygindami visą išreikštojo sapno turinį su analizės atskleidžiamu slaptuoju sapnu.

Daugiau Daugiau
Sapno simbolika (10 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Sapno simbolika (10 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

DEŠIMTA PASKAITA

Sapno simbolika

Ponios ir ponai! Įsitikinome, kad iškraipymas, kuris mums trukdo suprasti sapną, atsiranda veikiant cenzūrai, nukreiptai prieš nepriimtinus nesąmoningus norus. Bet, žinoma, anaiptol netvirtinome, kad cenzūra yra vienintelis veiksnys, sukeliantis sapno iškraipymą, ir iš tiesų toliau tyrinėdami sapną pamatysime, jog šis efektas priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Tai reiškia, kad sapno neįstengtume suprasti net ir išnykus cenzūros poveikiui, kad ir tada išreikštasis sapno turinys nebūtų identiškas slaptosioms sapno mintims.

Dar vieną veiksnį, dėl kurio sapnas tampa neaiškus, naują sapno iškraipymo priežastį aptiksime, jei atkreipsime dėmesį į vieną mūsų technikos spragą. Jau esu prisipažinęs, kad kartais atskiri sapno elementai nesukelia analizuojamiesiems jokių minčių. Tiesa, tai nutinka ne taip dažnai, kaip jie teigia; daugeliu atvejų, būdami pakankamai atkaklūs, galime pasiekti, kad kokia nors mintis visgi ateitų į galvą. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai tikrai nekyla jokia asociacija arba priverstinai išgautoji nepateikia to, ko iš jos tikimės. Jei tai įvyksta per psichoanalitinį gydymą, tai įgauna ypatingos svarbos, apie kurią čia nekalbėsime. Bet taip atsitinka ir aiškinant normalių žmonių sapnus, taip pat ir savus sapnus. Įsitikinęs, kad atkaklumas negelbsti, pagaliau pastebi, kad šis nepageidautinas atsitiktinumas nuolat kartojasi ir susijęs su tam tikrais sapno elementais, – taigi pradedi įžvelgti naują dėsningumą ten, kur pradžioje manei esant vien technikos negalią.

Daugiau Daugiau
Sapno cenzūra (9 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

Sapno cenzūra (9 paskaita iš knygos „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”)

DEVINTA PASKAITA

Sapno cenzūra

Ponios ir ponai! Studijuodami vaikų sapnus sužinojome, kaip atsiranda sapnai, kokia jų esmė ir funkcija. Sapnas – tai miego trikdančių (psichinių) dirginimų pašalinimas, haliucinaciškai juos patenkinant. Tiesa, įstengėme paaiškinti tik vieną suaugusių žmonių sapnų grupę, kurią pavadinome infantiliais sapnais. Dar nežinome, kas vyksta sapnuojant kitus sapnus, jų ir nesuprantame. Nesinorėtų menkinti rezultato, kurį jau gavome, reikšmės. Paaiškėjo, kad kaskart, kai sapnas mums visiškai suprantamas, jis yra haliucinacinis noro patenkinimas. Toks sutapimas negali būti nei atsitiktinis, nei nereikšmingas.

Remdamiesi tam tikrais samprotavimais ir analogija su mūsiškiu riktu aiškinimu iškelsime prielaidą, kad kitokio pobūdžio sapnai yra iškraipyti kažkokio mums nežinomo turinio pakaitalai ir tegali būti kildinami tik iš šio turinio. Tolesnė mūsų užduotis ir bus tirti bei suprasti šį sapno iškraipymą [Traumentstellung].

Daugiau Daugiau