LHPA

Jeigu žemiau nematote teksto, pabandykite atidaryti puslapį kitame brauzeryje (naršyklėje). Geriausiai žiūrėti Chrome ir Opera brauzeriuose. Telefonų brauzeriai šio PDF tipo failo nerodo.

Daugiau Daugiau

Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (HEPI) kartu su VU Orientalistikos Centru 2020 m. sausio 18 d. rengia antrą bendrą psichologijos ir orientalistikos konferenciją

Mokslinė tarpdisciplininė konferencija

“TARP LIKIMO IR PASIRINKIMO: TRANSKULTŪRINĖ PERSPEKTYVA”

 

 

„Anuška jau nusipirko saulėgrąžų aliejaus, ir ne tik nusipirko, bet ir paliejo jį“.

          – M. Bulgakovas „Meistras ir Margarita“

Rengiama antra bendra orientalistų ir psichologų mokslinė konferencija “Tarp likimo ir pasirinkimo: transkultūrinė perspektyva”, kuri vyks 2020 m. sausio 18 d. Vilniaus Universiteto Konfucijaus Institute (pirmoji konferencija įvyko 2017 m. sausio 14 d.). Šią konferenciją organizuoja Vilniaus Universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 m. VU Orientalistikos Centras) ir Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (HEPI, Birštonas).

Konferencijoje bus keliami aktualūs klausimai: kaip likimas buvo suprantamas įvairiose pasaulio kultūrose? Juk visose tradicijose egzistavo vienokia ar kitokia likimo samprata (fatum, karma, ming-yun, al-qadar), kuri buvo net deifikuojama ir personifikuojama (Tychė, Moiros, Fortuna, Lakšmė, Laima ir kt.). Vakarų filosofijoje ir teologijoje nuolat plėtojamos laisvos valios ir determinizmo sampratos. Tačiau kas apsprendžia likimą, tai fatalistinė koncepcija ar paliekanti vietos atsitiktinumui, sėkmei? Ar gyvenimo aplinkybėse žmogus turi pasirinkimo galimybę, o jei taip, tai kiek ji plati ir apčiuopiama? Tuomet koks vaidmuo tenka individo atsakomybei už savo egzistencinius sprendimus ir kaip jis gali būti tam motyvuojamas? Šiuos ir panašius klausimus diskutuos ir savo požiūrį ir tyrimus apie įvairius likimo ir pasirinkimo santykio aspektus pateiks praktikuojantys psichologai ir kultūrinių tradicijų tyrinėtojai orientalistai, filosofai, etnologai.

 

Daugiau Daugiau

(Pagal pranešimą, skaitytą konferencijoje „Fromm‘o aktualumas šiuolaikinei psichoterapijai“, kuri vyko 2013 m. gegužės 17 d. Kaune)

Šiandien padarysiu pranešimą tema „Lietuvos humanistinės psichologijos idėjų ir praktikos raida“. Kodėl būtent psichologijos, o ne psichoterapijos, paaiškės mano pranešimo eigoje. Tai reiškia, kad reikės pažvelgti maždaug į 20 su virš metų laikotarpį, kai Lietuvoje humanistinės psichologijos gyvavimas buvo įformintas ir nuo 1991 metų egzistuoja asociacijos rėmuose. Nors pati humanistinė psichologija Lietuvoje kiek anksčiau prasidėjo jos idėjų propagavimu kiek tai buvo įmanoma tuo laiku, t.y. kažkur keletą metų prieš tai. Maždaug nuo 1994-95 metų. Tai nuo to ir pradėsiu, nuo, galima sakyti, jos priešistorijos.

—————————–

Humanistinės psichologijos priešistorija Lietuvoje buvo susijusi su keliais žmonėm, t.y. dabartiniu profesoriumi Rimantu Kočiūnu, Aleksandru Kučinsku, Remigijumi Bistricku ir dar eile kitų psichologų. Tame tarpe ir aš dalyvavau šiek tiek jos priešistorijoje, nors ne visoje. Tai kai ką galiu nuo savęs ir pridurti.

Daugiau Daugiau

Aleksandras Kučinskas

Trumpa humanistinės psichologijos istorinė raida ir pagrindinės idėjos

Humanistinė psichologija atsirado po Antrojo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip įvykusių civilizacijos raidos sukrėtimų pasekmė ir kaip reakcija į pačios psichologijos vystymosi ypatumus: psichologijoje vyravusią ribotą, „griežtai mokslinę“, tačiau gerokai mechanistinę tradiciją, analizavusią atskirus psichikos procesus ir nemačiusią žmogaus kaip visumos. Tuo metu psichologijos bei psichoterapijos praktikoje vyravo psichoanalizė, žiūrėjusi į žmogų kaip į pasąmonėje slypinčių biologinių instinktų valdomą būtybę. Naujoji psichologijos kryptis buvo pavadinta trečiąja kryptimi, priešpriešinant ją biheviorizmui ir psichoanalizei.

Humanistinės psichologijos pradininkais ir kūrėjais laikomi tokie žymūs XX amžiaus psichologai, kaip Šarlota Biuler (Ch. Buhler), Gordonas Olportas (G. W. Allport), Henris Marėjus (H. Murray), Gardneris Merfis (G. Murphey) ir daugelis kitų. Humanistinės psichologijos kūrėjai teigė, kad psichologija turi orientuotis realias žmogaus gyvenimo problemas ir praktinį jų sprendimą, o ne į siaurai suprastą mokslinį objektyvumą. Jie taip pat teigė, kad psichologija neturi ignoruoti unikalios žmoniškosios prigimties, jo laisvės ir kūrybiškumo, tobulėjimo ir saviraiškos, aukščiausiųjų vertybių siekimo. Humanistinės psichologijos atstovų nuomone, psichologija privalo aprėpti visą žmogaus asmenybę, atsižvelgti į jo subjektyvumą ir individualumą.

Daugiau Daugiau

Humanistinei psichologijai artimos idėjos turi gilias šaknis Lietuvos psichologijoje, siekiančias dar prieškario laikus ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologų darbus. Savo pažiūromis ir nuostatomis humanistinės psichologijos ideologijai buvo artimas prof. Alfonsas Gučas, ilgametis Lietuvos psichologų draugijos pirmininkas ir psichologų rengimo Vilniaus universitete pradininkas bei šio universiteto Psichologijos katedros pirmasis vedėjas. Būtina pažymėti, kad šios idėjos buvo nesvetimos ir daugeliui emigracijoje dirbusių lietuvių psichologų: Vytautui Bieliauskui, Inai Užgirienei ir daugeliui kitų. Iš emigracijoje gyvenusių tautiečių dovanotų knygų Vilniaus universitete buvo sukaupta gausi psichologijos knygų kolekcija, kurioje buvo daug humanistinės psichologijos atstovų darbų.

Daugiau Daugiau

Daugiau Daugiau