LHPA

AŠTUNTA PASKAITA

Vaikų sapnai

Ponios ir ponai! Susidaro įspūdis, kad kiek paskubėjome. Grįžkime truputį atgal. Prieš paskutinįsyk mėgindami savąja technika įveikti sapno iškraipymo sunkumus sakėme, kad geriausias būdas juos apeiti – pasirinkti nedaug teiškraipytus ar apskritai neiškraipytus sapnus, žinoma, jeigu tokių sapnų apskritai esama. Taigi ir vėl nukrypstame nuo mūsų pažinimo raidos, nes tai, kad esama iškraipymo nepaveiktų sapnų, buvo pastebėta tik ilgą laiką nuosekliai naudojantis aiškinimo technika ir analizuojant iškraipytus sapnus.

Tokius mums reikalingus sapnus sapnuoja vaikai. Tai trumpi, aiškūs, rišlūs, lengvai suprantami, nedviprasmiški – bet visgi sapnai. Tik nemanykite, kad visi vaikų sapnai tokie. Sapnų iškraipymas randasi labai ankstyvoje vaikystėje; yra užfiksuota penkerių-aštuonerių metų vaikų sapnų, pasižyminčių beveik visomis vėlesnių sapnų ypatybėmis. Bet apsiriboję amžiumi nuo pastebimos psichinės veiklos pradžios iki ketverių arba penkerių metų atrasite visą aibę sapnų, kuriuos galima pavadinti infantiliais ir kurie pasitaiko ir vėlesniais vaikystės metais. Net ir suaugusieji tam tikromis aplinkybėmis sapnuoja sapnus, prilygstančius tipiškai infantiliems.

Daugiau Daugiau

SEPTINTA PASKAITA

Išreikštasis sapno turinys ir slaptosios jo mintys

Ponios ir ponai! Matote, kad ne veltui studijavome riktus. Šios studijos – turint omeny jums žinomas prielaidas – buvo dvejopai naudingos: įgijome sapno elemento sampratą ir sapno aiškinimo techniką. Mūsiškė sapno elemento samprata yra tokia: sapno elementas nėra tikrasis sapno turinys, kaip ir rikto ketinimas jis tėra pakaitalas kažko, nepažįstamo pačiam sapnuojančiajam, kažko, ką šis žino, bet, šiaip ar taip, tas žinojimas jam nepasiekiamas. Tikimės, kad apibendrinę šią sampratą galime taikyti ir visam iš atskirų elementų susidedančiam sapnui. Mūsų technikos esmė: remiantis sapno elementų sukeltomis laisvosiomis asociacijomis reikia gauti aibę kitų vaizdinių – šių elementų pakaitalų, – kurie padėtų įminti tai, ką slepia sapnas.

Dabar siūlau pakeisti mūsų terminiją truputį lankstesne. Būsime tikslesni, jei, užuot sakę „slaptas, nepasiekiamas, netikras”, sakysime „sapnuojančiojo sąmonei nepasiekiamas” arba nesąmoningas [unbewußt]. Kaip ir anksčiau, kai aptarėme užmirštą žodį ar trikdantį rikto ketinimą, omeny turime tai, kas nesąmoninga tuo momentu. Ir priešingai, sapno elementą ir asociacijų sukeltus vaizdinius-pakaitalus turime teisę pavadinti sąmoningais.

Daugiau Daugiau

ŠEŠTA PASKAITA

Sapnų aiškinimo prielaidos ir technika

Ponios ir ponai! Vadinasi, tik naujas požiūris, tik tam tikras metodas leis mums pajudėti iš vietos tiriant sapnus. Priimkite tokį paprastą pasiūlymą: ateityje laikykimės prielaidos, kad sapnas yra ne somatinis, o psichinis fenomenas. Ką tai reiškia, jau žinote; bet kas leidžia mums priimti šią prielaidą? Niekas, tačiau niekas ir netrukdo tai padaryti. Vadinasi, taip: jeigu sapnas yra somatinis fenomenas, jis mums nerūpi; jis įdomus tik tuo atveju, jei yra psichinis fenomenas. Todėl dirbsime tardami, kad taip ir yra, ir žiūrėsime, kokias išvadas šiuo atveju padarysime. Mūsų darbo rezultatas lems, ar ir toliau galėsime laikytis šios prielaidos, – dabar jau savo ruožtu kaip vieno iš rezultatų. Ko gi, tiesą sakant, siekiame, kam dirbame? Siekiame to paties, ko apskritai siekia mokslas: suprasti fenomenus, nustatyti jų sąryšius ir galiausiai, jei tai įmanoma, išmokti juos valdyti.

Tad savo darbą tęsime tarę, kad sapnas yra psichinis fenomenas. Tokiu atveju tai sapnuojančiojo kūrinys, jo saviraiška, tik, deja, nesuprantama, nieko mums nesakanti. Kaip elgiatės jūs, jei pasakau ką nors nesuprantama? Paklausiate manęs, ar ne? Kodėl negalėtume pasielgti taip pat: paklausti sapnavusiojo, ką reiškia jo sapnas?

Daugiau Daugiau

PENKTA PASKAITA

Sunkumai ir pirmieji bandymai aiškinti

Ponios ir ponai! Kažkada buvo nustatyta, kad kai kurių pacientų nervų ligų simptomai turi prasmę.* Tuo remiantis ir buvo sukurtas psichoanalitinis gydymo būdas. Pasitaikydavo, kad vykstant gydymo procesui vietoj simptomų ligoniai pateikdavo savo sapnus. Taip gimė prielaida, kad ir šie sapnai turi prasmę.

————————–

* Joseph Breuer 1880-1882 m. Plg. mano 1909 metais Amerikoje skaitytas paskaitas Uber Psychoanalyse ir „Zur Geschichte der psychoanalytischen Bewegung”.

————————-

Bet mes neisime šiuo istoriškai pagrįstu keliu, o pasuksime priešinga linkme. Stengsimės parodyti sapnų prasmę, šitaip pasiruošdami neurozių studijoms. Toks posūkis visiškai teisėtas, nes tirdami sapnus ne tik geriausiai pasiruošiame neurozių tyrimui, bet, negana to, sapnas irgi yra neurozinis simptomas, kurio privalumas neįkainojamas: jis būdingas visiems sveikiems žmonėms. Iš tiesų, jeigu visi žmonės būtų sveiki ir tik sapnuotų, iš jų sapnų galėtume padaryti beveik visas išvadas, kurias gavome tirdami neurozes.

Daugiau Daugiau

KETVIRTA PASKAITA

Riktai (pabaiga)

Ponios ir ponai! Vadinasi, ligšiolinėmis pastangomis parodėme, kad riktai turi prasmę, ir šį faktą galime laikyti mūsų tolesnio tyrimo pagrindu. Dar kartą pabrėžkime: mes toli gražu netvirtiname – ir mums tai anaiptol nebūtina, – kad prasmingas yra kiekvienas riktas, nors, man regis, tai gana tikėtina. Pakaks, jei įrodysime, kad palyginti dažnai įvairių rūšių riktai yra prasmingi. Beje, skirtingas riktu rūšis ir aiškinti reikia skirtingai. Tarp šnekos, rašymo ir kitų riktu gali pasitaikyti grynai fiziologinio pobūdžio atvejų. Bet negaliu tuo patikėti, kai kalbama apie riktu rūšis, susijusias su marša (vardų ir ketinimų marša, daiktų nukišimas ir t. t.). Tikėtina, kad pametimas gali būti ir netyčinis. Beje, mūsų požiūris tik iš dalies tinka gyvenime pasitaikančioms klaidoms [Irrtümer]. Nepamirškite šių ribojimų ateityje, kai remsimės tuo, kad riktai yra psichiniai aktai, įvykstantys dėl dviejų skirtingų ketinimų interferencijos.

Daugiau Daugiau

TREČIA PASKAITA

Riktai (tęsinys)

Ponios ir ponai! Praeitą kartą sumanėme panagrinėti riktą kaip tokį, neatsižvelgdami į ketintą atlikti, bet jo sutrikdytą veiksmą; susidarė įspūdis, kad kartkartėmis riktas turi prasmę, tad sakėme: jeigu platesniu mastu pasitvirtintų, kad riktai yra prasmingi, tai jų prasmė mus domintų labiau nei aplinkybių, kuriomis įvyksta riktas, tyrimas.

Susitarkime dar kartą, ką laikysime kokio nors psichinio proceso „prasme” [Sinn]. Ne ką kitą tik tikslą, kuriam tas procesas tarnauja, ir jo vietą tarp kitų psichinių reiškinių. Žodį „prasmė” mūsų samprotavimuose dažniausiai galime pakeisti žodžiais „tikslas” [Absicht], „tendencija” [Tendenz]. Bet ar mūsų tikėjimas, kad atradome rikto slepiamą ketinimą, nėra vien klaidinanti regimybė arba poetiškas rikto išaukštinimas?

Daugiau Daugiau

ANTRA PASKAITA

Riktai

Ponios ir ponai! Pradėsime ne nuo prielaidų, o nuo tyrimo. Gvildensime tam tikrus gana dažnus, visiems žinomus, dėmesio nepatraukiančius fenomenus, kurie neturi nieko bendro su ligomis ir pasitaiko kiekvienam sveikam žmogui. Turiu omeny vadinamuosius riktus [Fehlleistungen]: šnekos riktą [Versprechen], kai, pvz., norėdamas pasakyti vieną žodį ištari kitą; rašymo riktą, kai šitaip apsirinki rašydamas, nesvarbu, ar pastebi tai, ar ne; skaitymo riktą [Verlesen], kai perskaitai ne tai, kas atspausdinta ar parašyta; klausos riktą [Verhören], kai išgirsti ne tai, kas sakoma, – žinoma, jei tai nesusiję su organiniais klausos sutrikimais. Kita panašių reiškinių grupė siejasi su marša [Vergessen], bet ne ilgalaike, o laikina marša, kai, pvz., negali atsiminti gerai žinomo vardo [Name], kurį prisimeni vos išgirdęs, arba kai pamiršti atlikti kokį nors ketinimą [Vorsatz], ir prisimeni jį vėliau, žodžiu, užmiršti jį tik laikinai. Ši laikinumo sąlyga nėra būtina trečiajai reiškinių grupei, kurią sudaro, pvz., nukišimas [Verlegen], kai kažkur padedi kokį nors daiktą ir nebegali jo surasti, arba visiškai analogiškas pametimas [Verlieren]. Į šią maršą reaguoji kitaip nei į kito pobūdžio maršą – ja stebiesi arba piktiniesi, užuot laikęs natūraliu dalyku.

Daugiau Daugiau

PIRMA PASKAITA

Įvadas

Ponios ir Ponai! Nežinau, ką žinote apie psichoanalizę iš literatūros ir nuogirdų. Bet pavadindamas savo paskaitas „Elementariu psichoanalizės įvadu” įsipareigojau į jus žiūrėti taip, tarsi nieko nežinotumėte ir turėtumėte išklausyti pirmuosius nurodymus.

Vis dėlto drįstu manyti, kad žinote, jog psichoanalizė yra vienas iš būdų gydyti nervų ligonius, – ir tuoj pat galiu pateikti pavyzdį, rodantį, kad šioje srityje kai kas daroma kitaip ar net priešingai nei įprasta medicinoje. Pradėdami gydyti ligonį nauju metodu paprastai stengiamės sumenkinti galimus pavojus ir tvirtai pažadame, kad gydymas bus sėkmingas. Manau, esame teisūs taip darydami, nes padidiname sėkmės tikimybę. Bet pradėję psichoanalitiškai gydyti neurotiką elgiamės kitaip. Su juo aptariame šio metodo sunkumus, ilgą gydymo trukmę, pastangas ir aukas, kurių prireiks. Maža to, pasakome jam, kad negalime užtikrinti gydymo sėkmės: ji priklausysianti nuo ligonio elgsenos, jo supratingumo, nuolaidumo ir ištvermės. Žinia, taip keistai elgdamiesi su ligoniu turime savų sumetimų, kuriuos galbūt suprasite vėliau.

Daugiau Daugiau

Jeigu žemiau nesimato teksto, tai atidarykite puslapį kitoje naršyklėje. PDF formatą rodo Chrome ir Opera naršyklės.

Daugiau Daugiau

Egzistencinės terapijos apibūdinimas. Egzistencinė terapija (pirmiausiai kaip Dasein-analizė) atsirado XX amžiaus 3-jame dešimtmetyje Europoje kaip mėginimas tuo metu visuotinai paplitusios psichoanalizės principus iš naujo apmąstyti vokiečių filosofo, šiuolaikinės egzistencinės filosofijos pradininko Martino Heideggerio Būties filosofijos kontekste. Svarbiausias egzistencinės terapijos ypatumas – siekimas suprasti žmogų kaip nenutrūkstamai tampančią, atsirandančią būtį, nuolat esančią gyvenimo tėkmėje. Žmogus čia suprantamas kaip baigtinis laike gyvenimo procesas, kuriame neatsiejami vienas nuo kito jo savastis ir gyvenimo pasaulis kaip įvairiausių egzistencijos kontekstų visuma.

Daugiau Daugiau