Psichikos norma ir sutrikimai: keletas pavyzdžių iš lietuvių poezijos

Psichikos norma ir sutrikimai: keletas pavyzdžių iš lietuvių poezijos

Julius Kvedarauskas

Psichikos norma ir sutrikimai: keletas pavyzdžių iš lietuvių poezijos

(Pranešimas, skaitytas 2004m. Lapkričio 6 dieną Kaune, tarpdisciplininėje konferencijoje
“Normalumas ir humanizmas šiuolaikinio žmogaus gyvenime”)

Kadangi konferencija pažintinė ir čia susirinkę ne tik psichologai, bet įvairių specialybių žmonės, nutariau supažindinti su požiūriu, kuriuo vadovaujasi psichikos sveikatos priežiūros specialistai(psichiatrai, klinikiniai psichologai). Tai bus požiūris ne tik į psichikos normą , bet ir į nenormą, o kalbant mediciniškai- į sutrikimus. Taigi, pranešimo tikslas- supažindinti su psichikos normos ir sutrikimų samprata. Ir pačiam kartais būna neaišku, kas slepiasi po vienu ar kitu moksliniu pavadinimu, todėl ieškau pagalbos kitose suprantamesnėse disciplinose ir dažnai atitikmenis randu poezijoje. Kad būtų aiškiau, savo pranešime taip pat remsiuosi 2 lietuvių poetais, rašiusiais šia tematika- Henriku Radausku ir Vladu Šimkumi.

Taigi, pradėsiu nuo “nenormos”, o paskui pakalbėsiu ir apie normą. Savo darbe norėdamas atskirti normą nuo sutrikimo pirmiausiai remiuosi TLK 10- ame variante apibrėžtais psichikos sutrikimų kriterijais. Anot daktaro A.Alekseičiko, šiuo metu psichiatrijoje viso yra 374 sutrikimai. Supažindinsiu tik su pačiais pagrindiniais ir dažniausiai sutinkamais.

Pradėsiu nuo mūsų visuomenės opos- girtuoklystės. Galbūt daug kas ir nežino, kad priklausomybė nuo alkoholio- psichikos sutrikimas. Dažnai rimčiau į šią bėdą pažvelgiama tik tada, kai žmogus pradeda šnekėti su “anuo pasauliu”, arba liaudiškai kalbant, kai prasideda “baltoji karštinė, bielogoriačka”. Mediciniškai kalbant, tai yra …psichozinis sutrikimas vartojant alkoholį, kuris apibūdinamas ryškiomis haliucinacijomis, klaidingais pažinimais, persekiojimo idėjomis, psichomotoriniais sutrikimais….Pavyzdžiu cituoju Radauską

Girtuoklis grįžta namo

Jam grindinys kaip ratas sukas,
Jį stumdo lempų spinduliai,
Ir mažas auto kaip šuniukas
Jį puola, lodamas žaliai.

Jis mašinai per snukį duoda:
“Daugiau nebenorėsi lot!”
Bet auto meta jį į juodą
Klaną ir pradeda kvatot.

Vieni sudėtingiausių ir ikišiol mįslingiausių sutrikimų- šizofreninio spektro sutrikimai. Pagrindiniai šizofrenijos simptomai- kliedesiai ir/arba haliucinacijos. Pavyzdžiui, Vlado Šimkaus eilėraštis

Paskaita su haliucinacijom

Daug kas žmogų nervina ir blaško.
Lauk iš salės griaučius, ko ten braška?!

Kas čia tiek šikšnosparnių prileido?Visą
laiką šmėsčioja pro veidą.

Ten, prie durų, trejetas gyvačių,
Malonėkite sutrypti.Ačiū.

Šalia kliedesių ar haliucinacijų, gali būti psichomotoriniai sutrikimai(pavyzdžiui, sujaudinimas, pasireiškiantis betiksliu motoriniu aktyvumu) Cituoju, H.Radausko

Bepročio šokis

Štai prasideda bepročio šokis:
Abiem rankom smūgis į langą.
O, pasauli, sustok ir juokis
Ir klausykis, kaip stiklas žvanga.

O jam skrenda rankos ir kojos,
O nuo bufeto tyška stiklai.
Spinduliai kaip žaibai šakojas
Ir į sieną muša aklai.

Minėtus simptomus sergant šizofrenija dažnai lydi mąstymo sutrikimai. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Cituoju Šimkaus eilėraštį

Argi ne keista?..

Suokia lakštingala, nardo banginiai,
Senas kinietis verdasi ryžių,
Petras jau antrą sūnų augina…
Kaip čia yra? .. Nematau jokio ryšio.

Karšta Sacharoj, ašigaly sninga,
Veda seržantas būrį naujokų…
Skyrium paėmus, gražu ir prasminga.
Vos tik sugretini – sąryšio jokio.

Šizofrenija dažniausiai tęsiasi ilgai pradedant keliais mėnesiais, metais, o neretai ir visą gyvenimą. Tačiau kartais minėti simptomai atsiranda labai greitai ir
2-3 mėnesių, ar net kelių savaičių ar dienų bėgyje visiškai išnyksta. Psichiatrijoje tai vadinama ūminiais ir praeinančiais psichoziniais sutrikimais.
Pavyzdžiui, H.Radausko

Sugrįžimas

Pasikalbėjau su dievais
Ir vėl į žemę sugrįžau,
Ir vaikštau skersgatviais kreivais,
Ir vėl eilėraščius rašau.

Kita dažna psichikos sutrikimų grupė- nuotaikos sutrikimai. Svarbiausias šių sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika…, dažniausiai depresija ar pakilumas. Sutrikimai gali būti vienkartiniai (epizodai) arba pasikartojantys. Taip pat gali būti bipoliniai nuotaikos sutrikimai, kuriem būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo lygio pakitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas(manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, o energija bei aktyvumas sumažėja (depresija).
Štai kaip dramatiškus tokio žmogaus nuotaikos pokyčius vaizduoja Vl.Šimkus eilėraštyje

Nebaigta drama

Žmogus per amžius pasmerktas kankintis.
Ir vieniša, ir liūdna, ir skaudu,
Kada apninka pragaištingos mintys,
jog būtinai po vieno seka du.

Varyk šalin, brolau, kartėlį juodą
Yra kita tiesa- kaip vyturys,
Kaip varpo dūžiai, kaip šviesi paguoda,-
Kad po dviejų- o džiaugsme- seka trys.

Deja, paguoda buvo trumpalaikė,
Be reikalo iliuzijas kuri
Šioj žemėje, kur viskas kinta klaikiai.
Štai po trijų- o varge- keturi.

Gana dažnas sutrikimas – nemiga taip pat turi savo vietą psichikos ligų klasifikacijoje. Nemiga vadinama būklė, kai … pakankamai ilgą laiką tęsiasi nepatenkinama miego kokybė ir/arba jo trukmė…pacientai su nemiga dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti…
Pavyzdžiui, Radausko

Pavasario naktis

Atsiminimai skrenda mėnesienoj
Kaip angelai, ir aš nebegaliu
Užmigt nuo liepos silueto sienoj
Ir nuo žalių mėnulio spindulių.

Reikia pasakyti, kad minėtų psichikos sutrikimų priežastimi arba postūmiu dažnai būna, traumuojantis įvykis, o dažniausiai- keletas įvykių. Ilgalaikiai psichikos sutrikimai atsiranda tada, kai žmogus nesusitvarko su to įvykio sukeltais išgyvenimais, negauna pagalbos iš aplinkos.
Trumpalaikiams būsenos pasikeitimams po traumuojančių įvykių diagnozuoti vartojamos tokios diagnozės kaip adaptacijos sutrikimas, ūmi reakcija į stresą. Štai kaip giliai ir tiksliai netekties skausmo užtvindytą pardavėjos pasaulį vaizduoja Radauskas eilėrašty

Krautuvėlės pardavėja

Mergaitės veidu teka ašaros:
Mylėjo, prisiekė, nerašo.
Negalima grąžinti vasaros,
Ir ji rankas ant slenksčio grąžo.

Sugriuvo pilys, mirė pasakos.
Miestelis rudeniu patvinęs.
O krautuvėje- virvės, pasagos
Ir vinys, vinys, vinys, vinys.

Kita dignostinnė grupė- asmenybės sutrikimai. Čia kalbama apie stipriai išreikštus tam tikrus charakterio ar elgesio ypatumus, kurie trukdo žmogui arba jo artimiesiems normaliai jaustis aplinkoje. Tai gali būti isteriška (histrioninė), paranojiška, psichopatiška asmenybė. Gana dažnas asmenybės sutrikimas, dažniau diagnozuojamas ne psichiatrų, o psichoterapeutų- narcisistinė asmenybė. Jai būdingas …didybės pasireiškimas(fantazijoese ar elgesyje),..ji turi didžiulį savo svarbos pojūtį,…yra užvaldyta fantazijų apie neribotą sėkmę, talentą, grožį. Štai kaip „kukliai“ tokią asmenybę vaizduoja Vl.Šimkus eilėraštyje

Įgimtas kuklumas

Į aplinką pažvelgęs įdėmiau,
Beveik imu gailėtis, kad gimiau:
Tiek rūpesčių visuomenei užkrovęs,
Nejaugi vertas aš tokios gerovės?

Kad neplasnotų švarkas padrikai,
Sagų man prigamina fabrikai.
Kirpyklos, šepečiai, odekolonas-
Kad eičiau į svečius kaip Apolonas.

Dabar trumpai apie psichiatrijos požiūrį į sveikatą. Medicinoje norma plačiausia prasme suprantama kaip sveikata. Sveikata tai simptomų, ligos nebuvimas.
Pastaruoju metu PSO sveikatos sampratą praplėtė, nurodydama, kad sveikata- ne tik ligos nebuvimas, tačiau ir fizinis bei psichologinis gerbūvis.
O ką apie normalią medicininę sveikatą mano Poetai?… Cituoju Vl.Šimkų

Nepateisintas pasitikėjimas

Už ką mane apleido bėdos?
Kai sekasi- labai blogai.
Nebeįmanoma kalbėtis,
Kai apsupa mane draugai.

Kaip tyčia , ir alga kišenėje-
Nebėr kišenvagių, ar ką?
Sirgau, tiesa, didybės manija.
Deja.Išgydoma liga.

Pabaigoje – keletas patarimų, kaip išlikti normaliu. Skirtingos psichoterapinės mokyklos akcentuoja skirtingas priemones, padedančias išsaugoti psichinę sveikatą. Apibendrinus psichiatrijos ir psichoterapijos nurodomus būdus, galėtume išskirti keletą pagrindinių. Taigi, norėdamas išlikti normaliu, žmogus turėtų skirti pakankamai dėmesio šioms gyvenimo sritims:
– fiziniam gyvenimui (pakankamas poilsis, sugebėjimas fiziškai atsipalaiduoti, sveika mityba);
– socialiniam gyvenimui (sugebėjimas palaikyti artimus ryšius bent su keletu žmonių);
– vidiniam (psichologiniui) gyvenimui (sugebėjimas patenkinti savo psichologinius poreikius darbe, meilėje, kūryboje);
– dvasiniam gyvenimui (kurį galima apibūdinti religiniais, mistiniais, antgamtiniais potyriais, kas išeina už tiesioginio patyrimo ribų).

Štai kokius patarimus pavyko atrasti poezijoje. Cituoju V.Šimkų

Paskaita su haliucinacijom

Tegu būna žinoma visiem,
Kad mityba nervams- ne vis vien,
Kad rečiau išeinama iš proto,
Daug vartojant ungurių ir šprotų.

O jei alų su vynu maišai-
Pirmas požymis, kad pamišai.

Taigi, kaip ilsėtis- ne vis tiek.
Palangos iškart atsižadėk,
Pavargsti tiktai bei apsiblusini.
Visiškai kas kita, sako, užsieny.
Ir prašau, kol normalus esi,
Negadink sau nervų prie taksi.
Nuosavas, kad ir “zaporožietis”
Leidžia vis geriau gamta grožėtis.
Rūpestingai butą pasirink.
Ramų.Erdvų. Žaluma aplink.
Būna- triukšmas, nemiga, košmarai
Irgi iš pusiausvyros išvaro.

Aš patarčiau saugotis teatro.
Gali būt kaip mano draugui Petrui.
Vedė aktorę. Juokai menki.
Pusmetis- ir Vasaros 5.
Ir lėktuvų venki- dar didesnė
Nervų įtampa su stiuardesėm:
Iš pradžių bijai dangaus niūraus,
O paskui- kad kipšas jo neraus…

Taip neaišku viskas, lyg pro garą…
Ką, jau sanitarai? Viso gero.

Komentarai išjungti.