LHPA

DEŠIMTAS SKYRIUS

ANTRADIENIO VAKARĄ prieš pat šešias Ernestui paskambino jo pacientės Evos Golsvort sesuo.

– Eva prašė jums paskambinti ir pasakyti, kad jau laikas.

Ernestas parašė atsiprašymo laiškelį pacientui, kuris turėjo ateiti po šešių dešimt, prilipdė jį prie kabineto durų ir nulėkė pas Evą, penkiasdešimt vienerių metų moterį, sunkiai sergančią kiaušidžių vėžiu. Eva buvo kūrybinga mokytoja ir rašytoja, malonus ir garbingas žmogus. Ernestas mėgdavo įsivaizduoti gyvenąs drauge su Eva, jei tik ji būtų jaunesnė ir jie būtų susitikę kitokiomis aplinkybėmis. Ernestui ji buvo graži, jis ja žavėjosi ir stebėjosi jos gyvybingumu. Pastaruosius pusantrų metų jis kiek galėdamas stengėsi palengvinti jai mirties kančias.

Daugiau Daugiau

DEVINTAS SKYRIUS

MARŠALAS PASIŽIŪRĖJO [ SAVO darbo knygutę. Kitas pacientas – Piteris Makondas, meksikietis verslininkas, gyvenantis Šveicarijoje, – ateis į paskutinę aštuntą konsultaciją. Ponas Makondas, mėnesiui atvykęs į San Franciską, paprašė trumpos psichoterapijos dėl šeimyninės krizės. Prieš dvejus trejus metus Maršalas priimdavo pacientus tik ilgalaikei analizei, tačiau laikai pasikeitė. Dabar, kaip ir visi kiti psichoterapeutai mieste, Maršalas turėjo laisvų valandų, tad džiaugėsi, galėdamas mėnesį du kartus per savaitę priimti poną Makondą.

Dirbti su ponu Makondu buvo tikras džiaugsmas, jis gebėjo naudotis psichoterapija. Ir dar kaip gebėjo! Be to, mokėjo grynais. Pasibaigus pirmajai konsultacijai įteikė Maršalui dviejų šimtų dolerių banknotą ir pasakė:

– Mokėti grynais man paprasčiau. Beje, tikriausiai turėtumėte žinoti, kad JAV nemoku pajamų mokesčio, taip pat neprašau, kad Šveicarija mokėtų už mano gydymo išlaidas.

Daugiau Daugiau

AŠTUNTAS SKYRIUS

PUSĖ PENKIŲ RYTO. Tiburone tamsu, tik aukštai virš San Francisko krantinės stūksančiame name dega ryškios šviesos. Didžiojo Aukso Vartų tilto žibintus temdo tirštas rūkas, tačiau tolumoje mirguliuoja švelnios miesto kontūrų švieselės. Aštuoni nuvargę vyrai sėdi palinkę prie stalo, nekreipdami dėmesio nei į tiltą, nei į rūką, nei į miesto kontūrus; jų akys įsmeigtos į išdalytas kortas.

Lenas, stambus raudonveidis su plačiomis geltonomis petnešomis, papuoštomis žaidimo kauliukais ir kortomis, pranešė:

– Paskutinis ratas.

Dalytojas galėjo rinktis, tad Lenas paprašė septynių kortų: pirmų dviejų užverstų, keturių atverstų ir paskutinės užverstos. Banką pasidalijo du laimėtojai: aukščiausia ir žemiausia ranka.

Daugiau Daugiau

SEPTINTAS SKYRIUS

PO ERNESTO SUPERVIZIJOS Maršalas Streideris atsilošė ant savo kėdės ir užsisvajojo apie pergalės cigarus. Prieš dvidešimt metų jis klausėsi daktaro Rojaus Grinkerio, įžymaus Čikagos psichoanalitiko, pasakojimo apie metus, praleistus ant Froido kušetės. Tai buvo trečiajame dešimtmetyje, kai analitiko garbė reikalavo pagulėti ant didžiojo mokytojo kušetės – kartais kelias savaites, o kartais, jei žmogus siekdavo tapti įtakingu analitiku, ištisus metus. Pasak Grinkerio, Froidas, taikliai ką nors interpretavęs, niekada neslėpdavo džiaugsmo. O jei interpretacija, jo manymu, būdavo nepaprastai puiki, Froidas atsidarydavo pigių cigarų dėžutę ir pasiūlydavo vieną pacientui, vadindamas tai „pergalės” dūmu. Maršalas šyptelėjo, kaip Froidas mielai ir naiviai elgėsi su perkėlimu. Jei jis teberūkytų, Ernestui išėjus užsitrauktų šventinį cigarą.

Daugiau Daugiau

ŠEŠTAS SKYRIUS

BE PENKIOLIKOS DEŠIMT KEROLA atvyko į Ernesto biurą ir, laikydamasi nurodymų, kuriuos gavo paskambinusi susitarti dėl priėmimo, įėjo į laukiamąjį. Kaip ir dauguma psichoterapeutų Ernestas neturėjo registratoriaus. Kerola tyčia atėjo anksčiau, kad turėtų kelias minutes nusiraminti, pakartoti savo susikurtą klinikinę istoriją ir įsijausti į vaidmenį. Ji įsitaisė ant tos pačios žalios odinės sofos, ant kurios sėdėdavo Džastinas. Vos prieš dvi valandas Džastinas nerūpestingai užšuoliavo laiptais ir klestelėjo ant pagalvėlės, ant kurios dabar sėdėjo Kerola.

Daugiau Daugiau

PENKTAS SKYRIUS

IKI KITO PACIENTO BUVO LIKUSIOS keturiasdešimt penkios minutės, tad Ernestas išėjo pasivaikščioti Filmoro gatve Japonų kvartalo link. Supervizija jį gerokai išmušė iš vėžių, ypač Maršalo pasiūlymas ar veikiau įsakymas tapti Valstybinės medicinos etikos komisijos nariu.

Tai reiškė, kad Maršalas paliepė jam tapti jų profesijos policininku. O jei nori tapti psichoanalitiku, negali pyktis su Maršalu. Bet kodėl Maršalas taip stipriai jį spaudė? Juk turėjo žinoti, kad tas vaidmuo Ernestui netinka. Kuo daugiau apie tai galvojo, tuo labiau jis nuogąstavo. Tai nebuvo nekaltas pasiūlymas. Be abejo, Maršalas siunčia jam kažkokią užšifruotą žinią. Galbūt: „Pats pasižiūrėk, koks likimas laukia nesivaldančių terapeutų.”

Daugiau Daugiau

KETVIRTAS SKYRIUS

KADANGI PACIENTAS PASKUTINĘ minutę atšaukė konsultaciją, daktaras Maršalas Streideris prieš kassavaitinį supervizijų susitikimą su Ernestu turėjo laisvą valandą. Dėl atšauktos konsultacijos jį apėmė dvejopi jausmai. Maršalas nerimavo dėl tokios stiprios paciento gynybos: jis nėmaž nepatikėjo kvailu pasiteisinimu, esą reikėjo išvažiuoti darbo reikalais. Vis dėlto laisvas laikas jam buvo neprošal. Pinigus jis gaus bet kokiu atveju: juk pacientui teks sumokėti už konsultaciją, nors ir neatėjo.

Paskambinęs kam reikia ir atsakęs į laiškus Maršalas išėjo į savo mažą balkonėlį palaistyti keturių bonsų, kurie stovėjo ant medinės lentynos už lango: snieginę rožę su nepaprastai gražiai iškilusiomis šaknimis (kažkoks skrupulingas sodininkas sodindamas pakišo po ja akmenį, o po ketverių metų jį atsargiai ištraukė); gumbuotą penkiaspyglę pušį, mažiausiai šešiasdešimties metų senumo; devynių klevų giraitę ir kadagį. Širlė, jo žmona, praeitą sekmadienį jam padėjo formuoti kadagį, ir dabar jis atrodė pasikeitęs, panašus į pirmą kartą nukirptą keturmetį. Jie apkarpė visus ūgliukus nuo dviejų apatinių į priešingas puses einančių šakų, nupjovė nepaklusnią priekin išsišovusią šakelę ir įspraudė medelį į stilingą įvairiakraštį trikampį vazonėlį.

Daugiau Daugiau

TREČIAS SKYRIUS

ERNESTAS ĮĖJO Į PRINTER INC. knygyną Palo Alte ir pažvelgė į plakatą ant durų.

DR. ERNESTAS LĖŠAS
Psichiatrijos profesorius klinicistas iš Kalifornijos San Francisko skyriaus pristatys savo naują knygą
„GEDULAS: FAKTAI, NUOMONĖS IR KLAIDOS“
Vasario 19 d. nuo 19 iki 20 val. Paskui pasirašys jūsų nusipirktas knygas

Ernestas pažvelgė į praėjusios savaitės pranešėjų sąrašą. Įspūdinga! Jis atsidūrė puikioje draugijoje: su Elisa Volker, Erne Tan, Džeimsu Hilmanu, Deividu Lodžu. Deividas Lodžas, tas iš Anglijos? Kaip jie jį pasičiupo?

Vaikštinėdamas po knygyną jis svarstė, ar aplink trypinėjantys pirkėjai žino, kad tai jis šįvakar skaitys paskaitą. Jis prisistatė Siuzanai, savininkei, ir išgėrė jos pasiūlytos kavos iš knygyno kavinės. Žingsniuodamas į paskaitų salę Ernestas peržvelgė savo mėgstamiausių rašytojų naujų knygų pavadinimus. Daugelis knygynų už paskaitą leisdavo nemokamai pasiimti kokią nors knygą. Ak, nauja Polo Osterio knyga!

Daugiau Daugiau

ANTRAS SKYRIUS

BUVO VIDURNAKTIS, DŽASTINAS Estridas vos prieš keturias valandas išėjo iš namų, o Kerola Estrid jau išbraukė jį iš savo gyvenimo. Ji pradėjo nuo tualeto, ant jo grindų liko sukarpyti Džastino batraiščiai, o baigė po keturių valandų palėpėje, iš Džastino Ruzvelto vidurinės mokyklos teniso marškinėlių iškirpusi didelę raudoną R. Per tą laiką ji ėjo iš vieno kambario į kitą nuosekliai niokodama vyro drabužius, flanelines paklodes, šliures kailio apvadais, vabzdžių kolekciją po stiklu, atestatą, koledžo diplomą ir pornografinių vaizdajuosčių kolekciją. Nuotraukos iš vasaros stovyklos, kuriose jis ir jo kolega pozavo su grupe aštuonmečių stovyklautojų, vidurinės mokyklos teniso komanda, šokių partnerė arklio veidu – viskas buvo sukarpyta į skutelius. Paskui ji ėmėsi vestuvių albumo. Skutimosi peiliuku, kurį jos sūnus naudodavo konstruodamas lėktuvų modelius, ji netrukus ištrynė bet kokius Džastino buvimo Sant Marke pėdsakus. Tai buvo pati madingiausia Episkopalinės bažnyčios narių santuokų vieta Čikagoje.

Daugiau Daugiau

PIRMAS SKYRIUS

PASTARUOSIUS PENKERIUS METUS tris kartus per savaitę Džastinas Estridas savo dieną pradėdavo apsilankymu pas daktarą Lešą. Šiandienos vizitas, kaip ir septyni šimtai ankstesnių konsultacijų, prasidėjo be dešimt aštuonios gražiame violetine ir raudonmedžio spalvomis išdažytame Viktorijos stiliaus pastate Sakramento gatvėje. Jis užlipo lauko laipteliais, perėjo vestibiulį, užkopė į antrą aukštą ir atsidūrė blausiai apšviestame Ernesto laukiamajame, kuriame tvyrojo riebaus sultingo itališko kepsnio kvapas. Džastinas giliai įkvėpė, į japonišką puoduką, rankomis išpaišytą persimonais, įsipylė kavos, atsisėdo ant kietos žalios odinės sofos ir atsivertė „San Francisko kronikų” sporto skyrelį.

Daugiau Daugiau